Coral Favia

Lietuva gavo trečią per mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 09:32 2021.02.09)
Tanklaivis atplaukė į Klaipėdos uostą ankstyvą antradienio rytą, laivas pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu iš Rusijos.

Kaip rašo portalas Marinetraffic.com, tanklaivis "Coral Favia" atvyko iš Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ankstų antradienio rytą. Šiuo metu laivas yra netoli vietinio SGD terminalo.

SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, laivas pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Per vasarį tai jau trečioji dujų partija iš Rusijos. Šią savaitę laukiama dar vienos siuntos.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas valstybei kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. 

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra ir pristatymų iš JAV.

Spalį Energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijų noras atsisakyti Rusijos dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD dėl Vašingtono spaudimo, nes Valstijos nori tiekti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
Antrasis tanklaivis vasarį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 14:51 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai