Astravo AE

Į BelAE atvyko Europos ekspertų grupei priklausantis Lietuvos atstovas

(atnaujinta 13:48 2021.02.09)
Specialistai aplankys stoties patalpas, susipažins su medžiaga, atspindinčia informaciją apie Nacionalinio veiksmų plano veiklos įgyvendinimą pagal streso testų rezultatus, taip pat galės užduoti klausimus Baltarusijos institucijų atstovams

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Europos ekspertai atvyko į Baltarusijos atominės elektrinės vietą vykdydami nacionalinio veiksmų plano partnerių peržiūrą, atsižvelgdami į jėgainės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Jie dirbs iki vasario 10 dienos, praneša Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Anksčiau pranešta, kad Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) atstovai planuoja apsilankyti Baltarusijos AE su vertinimu vasario antrąją savaitę. Vėliau šią informaciją patvirtino Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos ("Gosatomnadzor") Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas.

Prieš tai buvo planuota, kad Europos Komisijos ir ENSREG ekspertai lankysis BelAE statybvietėje 2020 metų gruodžio 16–18 dienomis, vykdydami nacionalinio veiksmų plano partnerių peržiūrą pagal 2018 metais atliktų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Tačiau tada Baltarusijos "Gosatomnadzor" paskelbė, kad vizitas neįvyks.

"Ekspertai iš Europos Komisijos ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės atvyko į BelAE aikštelę atlikdami nacionalinio veiksmų plano tarpusavio vertinimą po jėgainės testų nepalankiausiomis sąlygomis. Ekspertai dirbs BelAE vasario 9–10 dienomis", — sakoma pranešime, paskelbtame departamento Telegram kanale.

Ekspertų grupę sudaro devyni žmonės. Tai Austrijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Vokietijos, Lietuvos, Ukrainos, Suomijos atstovai. Grupei vadovauja Petteri Tiippana, Suomijos branduolinės ir radiacinės saugos centro (STUK) generalinis direktorius. Kaip informuoja Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, ekspertai lankysis elektrinės patalpose, susipažins su medžiaga, atspindinčia informaciją apie Nacionalinio veiksmų plano veiklų įgyvendinimą pagal streso testų rezultatus, taip pat bus užduodami klausimai "Gosatomnadzor", Energetikos ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamento ir atominės elektrinės specialistams.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jo statybos generalinis rangovas yra "Atomstroyexport" ("Rosatom" dalis). BelAE buvo pasirinkta Rusijos AE konstrukcija su 3 ir daugiau versijų VVER-1200 reaktoriais, atitinkanti aukščiausius tarptautinius patikimumo ir saugos reikalavimus. Tikimasi, kad pirmasis BelAE padalinys bus pradėtas eksploatuoti 2021 metais, antrasis — 2022 metais.

Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė nacionalinį veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek nacionalinės ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant rekomendacijas dėl papildomų sistemų ir saugos įrangos.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (515)
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 21:25 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", — sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrečiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės
Nord Stream-2

Vokietijos "Wintershall Dea" baigė "Nord Stream-2" finansavimą

(atnaujinta 15:33 2021.02.24)
Jos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vokietijos "Wintershall Dea", vienas iš "Gazprom" finansinių partnerių "Nord Stream-2", užbaigė investicijas į dujotiekio statybą ir iš viso šiam projektui skyrė 730 milijonų eurų, pranešė RIA Novosti.

"Grupės dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis ("Engie", "OMV", "Shell" ir "Uniper"). Bendrovės mokėjimai pagal "Nord Stream 2 AG" paskolą siekia 730 milijonų eurų ir buvo baigti prieš rekomendacijų peržiūrėjimą pagal "Įstatymo dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis" (CAATSA) 232 skirsnį", — sakoma pranešime.

"Daugiau mokėjimų neplanuojama", — priduria "Wintershall DEA".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
 Naikintuvas Eurofighter Typhoon FGR 4

Šventės metu virš Estijos skraidė NATO lėktuvai, tačiau niekas nepastebėjo 

Vakar Estija šventė 103-ąsias nepriklausomybės metines. Vietoj parado buvo suplanuotas iškilmingas lėktuvų skrydis

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Estijos nepriklausomybės 103-ųjų metinių minėjimo dieną NATO lėktuvai skraido virš respublikos, tačiau dėl blogų oro sąlygų jų niekas nepastebėjo, pranešė RIA Novosti, remdamasi Estijos žiniasklaida.

Trečiadienį Estija šventė valstybinę šventę — 103-ąsias respublikos nepriklausomybės metines. Šią dieną, 1918 metų vasario 24-ąją, Estijos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, skelbiantį Estiją nepriklausoma ir demokratine respublika. Vietoj dėl koronaviruso atšaukto karinio parado buvo planuojamas NATO skrydis virš Estijos.

Anksčiau trečiadienį Estijos kariškiai leidiniui sakė, kad dėl rūko ir žemų debesų ne visi iš pradžių planuoti skrydžiai galėjo būti atlikti.

"Dėl to skrydžiai vyko pagal sutrumpintą planą: pavyzdžiui, Italijos oro erdvės apsaugos padalinio virš Baltijos šalių naikintuvai "Eurofighter Typhoon" dėl oro sąlygų nepakilo iš Lietuvos oro bazės netoli Šiaulių", — sakoma pranešime

Anot vietos žiniasklaidos, jis pažymi, kad, anot skaitytojų pranešimų, dėl debesuotumo daugumoje Estijos miestų nebuvo matyti jokių lėktuvų, girdėti tik galingų variklių ošimas.

"Taline dešimtys žmonių susirinko į Laisvės aikštę, tikėdamiesi pamatyti lėktuvus savo akimis, tačiau dėl debesų šį kartą nieko nesimatė iš centrinės sostinės aikštės", — sakoma straipsnyje.

Skrydžiai vyko virš Talino, taip pat Kardlos, Kuresarės, Pernu, Viljandio, Tartu, Paidės ir Rakverės miestų mažiausiai 300 metrų aukštyje.

Skrydžiuose dalyvavo Estijos oro pajėgų mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 ir transporto lėktuvai M-28, saugantys Baltijos šalių oro erdvę; Vokiečių naikintuvai "Eurofighter Typhoon", pakilę iš Amario aviacijos bazės netoli Talino; keturi JAV oro pajėgų naikintuvai F-15, lydimi dviejų "KC-135", pakilę iš "Lakeheath AFB" Didžiojoje Britanijoje.

Tegai:
naikintuvai, Estija