Vilnius

Lietuva daugiau pardavė į užsienį nei importavo

(atnaujinta 17:04 2021.02.13)
Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gana netikėtas — Lietuvai teko importuoti daug medicininės įrangos, kurios įprastai nereikia, neturėdami ką veikti gyventojai siuntėsi menkavertes prekes iš Kinijos, eksportas smuko

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Lietuvos prekybos perteklius praėjusiais metais buvo rekordinis, tai yra, prekių ir paslaugų daugiau pardavėme į užsienį nei jų pirkome, rodo išankstiniai tarptautinės prekybos duomenys.

"Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gana netikėtas — Lietuvai teko importuoti daug medicininės įrangos, kurios mums įprastai nereikia, neturėdami ką veikti gyventojai siuntėsi menkavertes prekes iš Kinijos, eksportas smuko. Tačiau nepaisant to, prekybos perteklius praėjusiais metais, tikėtina, viršijo 8 proc. nuo BVP ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje", — rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Eksportas atsilaikė geriau, nei tikėtasi

Lietuvos eksportas to meto kainomis praėjusiais metais krito kiek daugiau nei 3 procentais. Tačiau taip nutiko tik dėl perpus susitraukusio naftos produktų eksporto, kurį didžiąja dalimi nulėmė žemyn smigusios pasaulinės naftos kainos, o ne gamybos susitraukimas. 

Lietuviškos kilmės eksportas be mineralinių produktų per praėjusius metus augo 6 proc. Jį į priekį vedė dviženkliu tempu augęs maisto ir chemijos pramonės eksportas. Savo indėlį pridėjo ir geras grūdų derlius — javų eksportas pernai augo beveik trečdaliu.

Paslaugų eksportui sekėsi prasčiau, jis per vienuolika mėnesių traukėsi daugiau nei dešimtadaliu. Kritimui didžiausios įtakos turėjo beveik 70 proc. susitraukęs turizmo paslaugų eksportas. Tuo tarpu transporto paslaugos atsilaikė smukdamos nežymiai, o aukštesnės pridėtinės vertės informacinių technologijų, profesinių ir finansų paslaugų eksportas augo. 

Kodėl importas traukėsi

Prekių importas praėjusiais metais traukėsi daugiau nei 9 proc. Importo kritimą iš esmės lėmė dvi prekių kategorijos — naftos produktai ir transporto priemonės, kurie krito, atitinkamai, 45 ir 17 procentų. Likusių pagrindinių prekių kategorijų importo srautai reikšmingai nesikeitė. 

Kalbant apie paslaugų importą, tendencijos panašios į eksporto situaciją. Labiausiai nukentėjo su turizmu ir transportavimu susijusios paslaugos. Bendras paslaugų importas per vienuolika 2020 m. mėnesių traukėsi beveik 19 proc. arba 7 procentais greičiau nei eksportas. 

Tam didelės įtakos turėjo mūsų šalies paslaugų prekybos struktūra. Lietuva labiau specializuojasi krovinių vežime keliais, kuris nukentėjo nesmarkiai, o kelionių paslaugų srityje remiasi užsienio tiekėjais, kurie nukentėjo labiausiai. 

Prie nominalaus prekybos pertekliaus stipriai prisidėjo ir kritusios energijos produktų kainos. Dėl stipriai kritusios paklausos nafta praėjusiais metais buvo vidutiniškai 32 proc. pigesnė, be to, apie 20 procentų krito ir elektros bei dujų kainos.

Lietuva didžiąją savo sunaudojamos energijos dalį importuoja, todėl toks kainų kritimas stipriai pagerino prekybos balansą. Įprastai Lietuva turi nemažą prekybos prekėmis deficitą, kurį kompensuoja stipriu paslaugų eksportu, tačiau šiemet beveik pavyko subalansuoti net ir prekybą prekėmis.   

Kas prekybos laukia ateityje?

Prekybos balansas yra vidaus paklausos dinamikos atspindys, arba kitaip tariant, tai yra skirtumas tarp taupymo ir investicijų. 

Didelis prekybos deficitas signalizuoja apie ekonomikos perkaitimą ir vidaus paklausą, kuri viršija galimybes gaminti. Perteklius, priešingai, gali reikšti dėl įvairių priežasčių neišpildytą vidaus rinkos potencialą. Todėl pernelyg džiaugtis rekordiniu prekybos pertekliumi nėra pagrindo, nes tai rodo, kad Lietuvos investicijos stipriai atsilieka nuo savo potencialo. 

Žinoma, pernai prekybos perteklius buvo išpūstas vienkartinių su pandemija susijusių faktorių. Ilguoju laikotarpiu energijos kainos normalizuosis, išsisklaidžius neapibrėžtumui įmonės daugiau investuos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą. Be to, Europos atsigavimo fondas taip pat paspartins viešąsias investicijas vidutiniu laikotarpiu. Artimiausius kelerius metus importas, tikėtina, augs sparčiau ir Lietuvos prekyba artės balanso link.

Mobilumo paketo įtaka

Transporto paslaugų eksportas yra vienas iš pagrindinių prekybos pertekliaus šaltinių, o mobilumo paketo nuostatos ateityje gali pakenkti vežėjų konkurencingumui. Reaguodamos į tai dalis įmonių steigia filialus Lenkijoje ir kitose šalyse, ir tai gali neigiamai paveikti Lietuvos prekybos balansą.

"Visgi reikia pastebėti, kad būsimas efektas gali būti mažesnis nei baiminamasi. Vežėjai vis dar aktyviai samdo vairuotojus Lietuvoje, ir tai rodo norą vykdyti veiklą iš Lietuvos. Be to, pati kontraversiškiausia mobilumo paketo nuostata − reikalavimas kas kelias savaites vilkikams grįžti namo — yra ginčijama teisme ir gali neįsigalioti, nes yra sunkiai suderinama su ES tikslais mažinti šiltnamio dujų emisijas", — rašoma pranešime.

Praėjusių metų prekybos rezultatas yra pandemijos sukelta anomalija, kuri greitu metu nepasikartos. Tačiau žiūrint į pastarųjų kelerių metų tendencijas aiškėja du dalykai: visų pirma, šalies verslai yra konkurencingi tarptautinėje arenoje, be to, į savo ekonomikos potencialą šalis galėtų investuoti gerokai daugiau.  

Tegai:
importas, Lietuva, Swedbank
Dar šia tema
Prie kontaktinio mokymo turėtų grįžti bent pradinės klasės, mano Mačiulis
Analitikas pasamprotavo, kaip Lietuva palieka bedarbius likimo valiai
Klaipėda, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas išvardijo Lietuvos miestus, kuriuose atlyginimai didesni nei Rygoje

(atnaujinta 00:51 2021.03.07)
Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17 % atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vyriausiasis "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje atlyginimai didesni nei Rygoje.

"Vilnius aplenkė Rygą dar 2019 metais, o 2020 metų pabaigoje ją aplenkė ir Kaunas bei Klaipėda. Nieko nuostabaus, turint omenyje, kad metinis atlyginimų "į rankas" augimas Kaune ir Klaipėdoje 2020 m. IV ketv. siekė 13%, Rygoje – vos 6%, o Vilniuje 11%", — parašė jis Facebook'e

Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17 % atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai. Tarp Šiaulių ir Rygos beliko 101 euro skirtumas.

"Latviai dėl tokios statistikos turėtų jaustis itin nejaukiai, nes tarpukario laikotarpiu (1918-1940 metais) Latvijoje atlyginimai buvo apie du kartus didesni nei Lietuvoje, tad dažnas lietuvis vykdavo į Rygą uždarbiauti", — rašo Mauricas.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,2 euro ir, palyginti su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,8 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 686,8 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame — 1 450,7 EUR ir buvo 2,6 proc. didesnis.

Tegai:
atlyginimai, Ryga
Dar šia tema
Darbdavių apklausa: reikės mažiau darbuotojų, atlyginimams bus skirta mažiau lėšų
Eurostatas palygino minimalius europiečių atlyginimus: didžiausi — Liuksemburge
Mažų atlyginimų gavėjai Europos Sąjungoje
Nausėda sugalvojo, kaip kovoti su nedarbu ir kelti atlyginimus
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 01:30 2021.03.07)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5 000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną — buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos šalių į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Vakcina nuo COVID-19 Pfizer-Biontech

Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"

(atnaujinta 11:05 2021.03.07)
Dabar šis preparatas yra vienintelis patvirtintas šalyje. Vakcinacija nuo koronaviruso ten prasidėjo vasario viduryje

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Japonijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šalyje nustatytas antras anafilaksijos atvejispo skiepijimo Amerikos kompanijos "Pfizer" preparatu.

Ministerijos duomenimis, anafilaksijos atvejis užfiksuotas 20–30 metų moteriai. Per 25 minutes po preparato vartojimo jai atsirado alerginiai simptomai, tokie kaip kosulys, karščiavimas, sumažėjęs kraujospūdis, pasunkėjęs kvėpavimas ir niežėjimas.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad moteris "neturi gretutinių ligų", galinčių turėti įtakos alerginės reakcijos išsivystymui po preparato vartojimo.

"Yra ryšys (tarp skiepijimo ir reakcijos)", — RIA Novosti cituoja Japonijos sveikatos apsaugos ministerijos dokumentą.

Moteriai buvo duoti reikalingi vaistai, po kurių alerginės reakcijos simptomai išnyko.

Apie pirmąjį anafilaksijos atvejį buvo pranešta šį penktadienį. Tuomet alerginė reakcija pasireiškė astma sergančiai moteriai nuo 30 iki 40 metų amžiaus.

Šiuo metu vienintelė Japonijoje patvirtinta vakcina yra "Pfizer", kuri buvo patvirtinta vasario 14 d. Pirmasis skiepijimo etapas Japonijoje prasidėjo vasario 17 d. Jis apima 40 tūkstančių medicinos darbuotojų. Vakcinacija vyksta 100 gydymo įstaigų visoje šalyje. Kovo 7 dieną pirmąją vakcinos dozę gavo apie 46 tūkst. žmonių.

Kitas skiepijimo etapas apims 4,7 milijono medicinos darbuotojų. Po to nuo balandžio mėnesio prasidės 36 milijonų vyresnių nei 65 metų žmonių vakcinacija. Tikimasi, kad masinė vakcinacija bus vykdoma aktyviai dalyvaujant vietos administracijoms.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Japonija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą
Vakcinacija emocijose: kaip žmonės reaguoja į skiepus prieš COVID-19
Virusologas įvertino vakcinos "AstraZeneca" veiksmingumą
Perspektyviausios Rusijos vakcinos nuo COVID-19