Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

Judėjimas aukštyn: ar ilgai kils naftos kainos

(atnaujinta 12:53 2021.02.13)
Naftos rinka yra optimistinė. Kainos viršijo 61 USD už barelį. Pramonė atsigauna po krizinių metų

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Analitikai prognozuoja sklandų augimą didėjant paklausai — pirmiausia dėl Azijos šalių, kurios neskuba pereiti prie žaliosios energijos. Tačiau situaciją gali pakeisti ES ir Japonija. Kaip klostysis įvykiai, prognozuoja RIA Novosti autorė Irina Badmajeva. 

Pandemija sumažino "juodojo aukso" kainą

Naftos pramonę labai paveikė pandemija. Pramonės įmonės sustabdė darbą, sumažėjo transporto ir oro eismas. Žlugo kuro — pagrindinio naftos produkto — paklausa.

Todėl OPEC+ šalys turėjo smarkiai sumažinti gamybą. Pavyzdžiui, Rusija — 8,5 proc., kaip gruodį pranešė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas susitikime su Vladimiru Putinu. Tačiau kainos pakilo nuo 20 USD už barelį balandžio pabaigoje iki 40 USD iki birželio vidurio. Be OPEC+, Iranas dėl JAV sankcijų sumažino gamybą — nuo 2,8 milijono barelių per dieną iki 0,3 milijono.

Gruodį jie jau siūlė 52 dolerius už barelį. Tuomet pranešta apie naują koronaviruso padermę ir kitus apribojimus.

Dabar paklausa atsigauna. Rinka optimistiškai vertina plataus masto vakcinacijas, žadančias, kad daugelyje šalių sumažės užkrato atvejų skaičius ir jie bus panaikinti. Vasarį kainos tolygiai auga. "Brent" peržengė 61 USD už barelį. Paskutinį kartą tokia kaina buvo praėjusių metų sausio 7 dieną.

Viską valdo OPEC 

Tuo tarpu OPEC kas mėnesį peržiūri savo kvotas, atsižvelgdama į pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

"Šis požiūris turi raminamą poveikį rinkos dalyviams. Jie tikisi kartelio palaikymo, jei vakcina neveiksminga ir lėtas ekonomikos sugrįžimas į doko lygį", — sakė Michailas Koganas, Aukštosios finansų valdymo mokyklos analitinių tyrimų vadovas.

OPEC+ šalys atmetė pasiūlymą nuo sausio padidinti gamybą dviem milijonais barelių per dieną. Tačiau Rusijai ir Kazachstanui buvo leista šiek tiek padidinti gamybą. Likusi dalis savanoriškai pašalins iš rinkos vasario–kovo mėnesiais 1,425 mln. barelių per dieną. Be to, milijonas tenka Saudo Arabijai. Šiame kontekste nafta ir toliau brangsta.

Tačiau analitikai nesitiki spartaus augimo. Keletas veiksnių turės įtakos vienu metu. Visų pirma, vis dar yra daug atsargų, viso pasaulio saugyklose sukaupta daugiau nei milijardas statinių.

Tuo tarpu Libija didina tiekimą. Gali būti, kad žaliavos iš Irano pasipils į rinką. "Libijos nafta sugeba patenkinti didėjančią paklausą, o Irano nafta privers OPEC+ koreguoti savo politiką. Tačiau tai įvyks, jei Vašingtonas ir Teheranas išspręs savo nesutarimus", — sakė Koganas.

Jis mano, kad artimiausiais mėnesiais nafta bus prekiaujama 52–65 USD ribose.

Azija palaikys naftos rinką

Rinką palaikys Azijos šalys, kuriose ekonomika atsigauna sparčiau. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad 2021 metais paklausa Kinijoje augs 745 tūkst. barelių per dieną, Indijoje — 380 tūkst.

Be to, Kinijos ir Indijos naftos perdirbimo įmonėms gali prireikti daugiau degalų, nei tikėtasi. Šios šalys neskuba pereiti prie žaliosios energijos.

"Kol lėktuvai ir laivai nenaudoja alternatyvių energijos šaltinių, negali būti nė kalbos apie naftos pakeitimą. Todėl JAV Energetikos departamento prognozė dėl žaliavų kainų kilimo iki 2050 metų iki 173 USD yra gana reali. Tai yra daugiau nei visų laikų rekordas 2008 metais (147 USD). Žaliosios energijos plitimas bet kokiu atveju palaipsniui sumažins angliavandenilių paklausą", — svarsto Danilas Bolockichas, investicinės bendrovės "Fondovy Capital" vyriausiasis analitikas.

Taigi, Vokietija planuoja iki 2030 metų padvigubinti atsinaujinančių šaltinių dalį energetikos sektoriuje. Japonija iki 2025 metų ketina atsisakyti vidaus degimo variklių.

Kaip bebūtų, Rusija neturėtų pasikliauti kylančiomis naftos kainomis. Net jei kainos pakils iki 173 USD, sankcijos išliks. Todėl ekonomikos įvairinimas, apie kurį kalbėta dešimtmečius, vis dar aktualus.

Tegai:
kainos, nafta
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse

(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus  padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.

Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).

Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tegai:
vidutinis atlyginimas, atlyginimas, Lietuva
Dar šia tema
"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Vilnius

Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui

(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.

Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.

Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.

Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.

Tegai:
BVP, Lietuva
Dar šia tema
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
Prekybos centras Maxima

"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką

(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.

Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio. 

Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė. 

"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:

  • Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
  • Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
  • Marijampolė — Bažnyčios  g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
  • Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
  • Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.

Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".

Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.

Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.

Tegai:
Lietuva, Maxima LT