VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Danijos vandenyse atnaujino dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą, kurį anksčiau pristabdė blogas oras, rodo "ShipTracking" sistemos duomenys.
Kaip praėjusią savaitę pranešė "Spiegel", rusų vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" buvo priverstas nutraukti operacijas dėl audros ir šaltų orų.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Tarptautinės energetikos bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės bendrovės "Ignitis" generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas palieka Darius Montvila, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Montvila pasitraukia iš pareigų dėl lėtinės ligos, kuri jam diagnozuota prieš metus.
Taip pat paskelbta naujo bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos nario atranka — kandidatai paraiškas į šią poziciją kviečiami teikti iki šių metų kovo 31 dienos.
Dabartinėse pareigose Montvila liks iki kol bus pasirinktas naujas generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, o vėliau dirbs "Ignitis" valdybos patarėju bei toliau bus grupės įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų narys.
Tarp generalinio direktoriaus ir valdybos nario pozicijai keliamų reikalavimų yra ne mažesnė nei 5 metų vadovavimo patirtis aukščiausio lygmens vadovų komandoje verslo plėtros, produktų vystymo, prekybos arba pardavimų srityse, iš jų bent 2 metų patirtis vadovaujant įmonei (sukaupta patirtis energetikos įmonėse laikoma privalumu).
Išrinktas naujasis "Ignitis" generalinis direktorius būtų skiriamas penkerių metų laikotarpiui. Valdybos nario pareigas jis eitų iki dabartinės "Ignitis" valdybos kadencijos pabaigos — 2023 metų gegužės 31 dienos.
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu iš Vysocko, praneša portalas "Marinetrafiic.com".
Su Olandijos vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" sekmadienio vakarą įplaukė į uostą. Jis atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu SGD vežėjas yra netoli Klaipėdos terminalo, kurį reikia gabenti.
Ankstesnė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD partija atkeliavo kovo 3 dieną.
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".
Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.
Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos kuro sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD, įskaitant spaudimą iš Vašingtono, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.
Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.
"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.
Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.