Astravo AE

"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos BelAE

(atnaujinta 17:03 2021.02.15)
Lietuvos vadovas teigia, kad atominėje elektrinėje tariamai ignoruojami reikalavimai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius nepirks elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės, nes objektas neatitinka saugos reikalavimų, praneša TASS, remdamasis Lietuvos žiniasklaidoje paskelbtu interviu.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Astravo AE eksploatavimo kultūra yra žemiau bet kokio lygio.

"Deja, Astravo atominės elektrinės eksploatavimo kultūra yra žemiau bet kokio lygio, yra visiškai ignoruojami reikalavimai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo, procesas dirbtinai spartinamas saugumo sąskaita ir šitokiomis sąlygomis kalbėti apie kažkokius normalius kontaktus, ar juo labiau pirkimą elektros energijos iš tokios elektrinės yra tiesiog nepadoru", — sakė Nausėda.

Anksčiau Europos Parlamento susitikime Europos Komisijos narė Kadri Simson pripažino, kad nėra įrodymų, jog Rusijos parduodama elektros energija Baltijos šalims buvo pagaminta Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Pasak jos, fiziniai srautai yra neišvengiami, nes trys Baltijos valstybės vis dar yra susijusios su Rusijos ir Baltarusijos energetinėmis sistemomis.

Interviu "Sputnik Lietuva" Nacionalinio energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas sakė, kad kol Lietuva priklausys BRELL, ji negalės nustatyti, iš kurios elektrinės tiekiama elektra. Kartu jis padarė prielaidą, kad greičiausiai elektros energija Baltijos šalims būtų tiekiama iš Rusijos šiaurės vakarų.

Ginčas dėl Astravo AE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus Baltarusijos regionus.

Lietuva pranešė apie prekybos elektros energija su RF augimą po BelAE paleidimo >>

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (520)
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Europos ekspertų vizitas į Astravo AE vyks vasario mėnesį
Seime papasakota apie Neries valymą įvykus "avarijai" Astravo AE
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 14:51 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Automobiliai

Vasarį naujų lengvųjų automobilių registravimas smuko beveik 43%

(atnaujinta 08:07 2021.03.06)
2021 metų sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruota 5 118 naujų lengvųjų automobilių, tai yra net 44,0% mažiau nei praėjusiais metais (9 138 vnt.)

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vasarį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 42,9% iki 2 574 vnt., kai 2020 metais vasarį šalyje buvo įregistruoti 4 508 automobiliai. Apie tai pranešė "AutoTyrimai".

Reeksportas ir toliau išlieka reikšmingu rinkos veiksniu: 586 įregistruoti nauji automobiliai (iš jų — 533 "Fiat" ir 48 "Jeep") buvo išregistruoti dar iki mėnesio pabaigos, o dar 14 bus išregistruota artimiausiu metu. Tačiau būtent reeksporto apimčių smarkus sumažėjimas ir sąlygojo bendrą rinkos nuosmukį.

Vasarį asmeninių automobilių registravimas sumažėjo 47,4% iki 2 239 vnt., tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis išaugo 32,9% iki 335 vnt.

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo "Fiat" markė (881 vnt.), antroje vietoje liko "Toyota" (331), trečiąją vietą užėmė "Volkswagen" (243), ketvirtą — "Škoda" (160), penktą — "Renault" (114). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (48 vnt.).

Vasarį tarp asmeninės paskirties automobilių pirmavo "Fiat 500" (856 vnt.), "Toyota RAV4" (134), "Volkswagen Tiguan" (89), "Škoda Octavia" (76) ir "Jeep Compass" (48). Tarp lengvųjų komercinių automobilių populiariausi buvo "Renault Master" (77 vnt.) ir "Volkswagen Caddy" (36).

2021 metų sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruota 5 118 naujų lengvųjų automobilių, tai yra net 44,0% mažiau nei praėjusiais metais (9 138 vnt.).

Tegai:
automobiliai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje naudotų automobilių rinka smuko beveik perpus
Dėl pavasario polaidžio ribojamas sunkiasvorio transporto eismas