Lietuvos vyriausybė dirbantiems savarankiškai teikia papildomą pagalbą
(atnaujinta 18:00 2021.02.15)
Pareiškėjai, norintys gauti paramą, turės patys kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė patvirtino subsidijas dirbantiems savarankiškai kaip dar vieną priemonę antrojo paramos verslui paketo ribose.
Išmokos dydis priklausys nuo dirbančiojo savarankiškai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir negalės būti mažesnis nei 100 eurų bei didesnis nei 36 minimalios mėnesinės algos. Norint gauti paramą, pačiam gyventojui reikės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Pažymima, kad paraišką gali pateikti dirbantieji savarankiškai, kurių veikla buvo apribota dėl karantino ir kurių metinės apmokestinamosios pajamos 2019 metais neviršijo 12 minimalių mėnesinių algų, o 2020 metais — 36 minimalių mėnesinių algų, taikytų atitinkamais metais.
Šiuo metu dirbantiems savarankiškai išmokama 260 eurų pašalpa.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad bandoma padėti žmonėms, kurie negali dirbti karantino metu. Kartu ji pridūrė suprantanti, kad be santaupų išmokų nepakanka.
Pagal antrąjį paketą subsidija dirbantiems savarankiškai sieks 100 procentų nuo už 2019 metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. O kompensacija už turgavietės mokestį sieks 300 eurų vienam prekiautojui.
©
Depositphotos / KostyaKlimenko
Anksčiau Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai užregistravo Seimo pataisas, numatančias pašalpų dirbantiems savarankiškai padidėjimą iki 390 eurų. Jų nuomone, 260 eurų nepakanka minimalioms pragyvenimo išlaidoms, pavyzdžiui, būsto paskolai ar nuomai, padengti.
Lietuvoje karantinas įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino apribojimų švelninimo planą, kuriame atsižvelgiama į koronaviruso atvejų skaičių. Pakeitimai palies ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.
Šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 190 tūkstančių COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 175 tūkstančiai žmonių, 3 080 žmonių mirė.
Ekonomistas išvardijo Lietuvos miestus, kuriuose atlyginimai didesni nei Rygoje
(atnaujinta 00:51 2021.03.07)
Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17 % atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vyriausiasis "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje atlyginimai didesni nei Rygoje.
"Vilnius aplenkė Rygą dar 2019 metais, o 2020 metų pabaigoje ją aplenkė ir Kaunas bei Klaipėda. Nieko nuostabaus, turint omenyje, kad metinis atlyginimų "į rankas" augimas Kaune ir Klaipėdoje 2020 m. IV ketv. siekė 13%, Rygoje – vos 6%, o Vilniuje 11%", — parašė jis Facebook'e.
Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17 % atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai. Tarp Šiaulių ir Rygos beliko 101 euro skirtumas.
"Latviai dėl tokios statistikos turėtų jaustis itin nejaukiai, nes tarpukario laikotarpiu (1918-1940 metais) Latvijoje atlyginimai buvo apie du kartus didesni nei Lietuvoje, tad dažnas lietuvis vykdavo į Rygą uždarbiauti", — rašo Mauricas.
Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,2 euro ir, palyginti su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,8 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 686,8 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame — 1 450,7 EUR ir buvo 2,6 proc. didesnis.
Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus
(atnaujinta 01:30 2021.03.07)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų kroviniųVILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.
"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5 000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti.
Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.
Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną — buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.
Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.
Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos šalių į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).
Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės
(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienosŠiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.
Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.
Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje
1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);
1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;
1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;
1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);
1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);
1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;
1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;
1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
Kovo 7-oji pasaulio istorijoje
1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);
1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);
1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;
1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);
2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).