Vilnius

Ekspertas: dėl dabartinės ekonominės padėties kalta Lietuvos valdžia

(atnaujinta 16:57 2021.02.16)
Tam, kad ekonominė padėtis respublikoje pasikeistų į gerąją pusę, reikia pakeisti visą politinį ir ekonominį modelį, mano ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Vargu ar apklausos dėl ekonomikos pablogėjimo rodikliams įtakos turės nauja Vyriausybė, nes pesimistinės nuotaikos vyravo ir esant senajam ministrų kabinetui, interviu Sputnik Lietuva sakė Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda.

Gedimino prospektas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau pranešta, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje artimiausiais metais pablogės.

Apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis pablogės, 22 proc. tikisi pagerėjimo, o 24 proc. respondentų mano, kad ekonominė padėtis išliks nepakitusi.

"Pandemijos apribojimai ir atitinkama krizė — tai visų lietuvių galvose. <...> Be to, pandemijos metu nebuvo rimto gyventojų palaikymo... Visi supranta, kad Lietuva neturi išteklių tokiai stipriai socialinei paramai, iš tikrųjų likusioje šalies dalyje ne viskas yra gerai, nes <...> socialinės garantijos Lietuvoje nebuvo suvokiamos kaip vertybė, kaip kažkas svarbaus. Tai taip pat kursto neigiamus lūkesčius", — pažymėjo ekspertas.

Rekedos nuomone, norint, kad pasikeistų ekonominė situacija Lietuvoje, reikia pakeisti visą politinį ir ekonominį modelį, kurį Vilnius pasirinko nuo nepriklausomybės atgavimo.

"Tai, kas dabar vyksta su jų ekonomika, tai strateginio pasirinkimo, padaryto prieš 30 metų, pasekmė. Ir norint ją pakeisti, reikia pakeisti elitą, pakeisti užsienio politiką ir pakeisti pačią ekonominę struktūrą, tai mažiausiai 30 metų klausimas, negrįžtamas taškas dar nepereitas", — sakė jis.

Tegai:
ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: emigrantų iš Lietuvos laukia nepalankios sąlygos tėvynėje
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Lietuvoje naudotų automobilių rinka smuko beveik perpus
Vanduo

Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:53 2021.03.02)
Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vandenilio platformos susitikime buvo aptartos priemonės, kurios gali paskatinti šių technologijų plėtrą respublikoje, ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, praneša Energetikos ministerija.

"Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę  integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų", — teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pabrėžiama, kad šalies vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija.

Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.

Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.

"Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 metų lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai bendradarbiavimo formatas, kuris telkia šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui — siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platformoje šiuo metu yra 28 nariai.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Dar šia tema
Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys "skiepų paso" taisykles
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
Konferencijų salė

Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje

(atnaujinta 14:59 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Povilauskas, labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad privačių įmonių investicijos Lietuvoje pernai sumažėjo dešimčia procentų.

"Nemažai įmonių 2020 metais pristabdė investicijas ir dėl atsargesnio požiūrio į ateitį, ir dėl pandemijos sudėtingesnių sąlygų atvykti užsieniečiams, norintiems montuoti įrangą. 485 mln. eurų kritusios investicijos yra viena iš priežasčių, kodėl per metus smuko ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis", — parašė jis Facebook'e.

Ekonomistas pranešė, kad labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos — atitinkamai 13 ir 26 procentais. Tuo tarpu per metus augo informacinių technologijų, ryšių ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančių įmonių investicijos.

"Investicijos gana inertiškai reaguoja į ekonomikos pokyčius, todėl nors ir investicijos šiemet turėtų augti (ypač atsižvelgus į kai kurių įmonių sukauptas likvidžias lėšas), tačiau stipresnis augimas veikiausiai atsispindės statistikoje tik kitąmet", — pasakė Povilauskas.

2020 metų trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lietuvą siekė 284,4 mln. eurų.

Tegai:
ekonomika, investicijos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo
Jurijus Stroganovas

Mirė leidinio "Express-Nedelia" vyriausiasis redaktorius Jurijus Stroganovas

(atnaujinta 18:12 2021.03.02)
Anksčiau buvo pranešta, kad žurnalistas susirgo koronavirusu, tačiau socialinių tinklų publikacijose jis teigė, kad jaučiasi geriau

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Mirė Jurijus Stroganovas rusiško leidinio Lietuvoje "Express Nedelia" vyriausiasis redaktorius. Apie tai savo tinklalapyje pranešė Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą šeimai ir draugams, visiems iškilaus žurnalisto, leidinio rusų kalba Lietuvoje "Ekspress nedelia" vyriausiojo redaktoriaus Jurijaus Vladimirovičiaus Stroganovo kolegoms. Mes visada prisiminsime jo ryškius, gilius straipsnius, aukštą profesionalumą, atsidavimą savo darbui, nuoširdų norą prisidėti prie mūsų šalių santykių gerinimo. Jurijaus Vladimirovičiaus geranoriškumas, šypsena ir subtili ironija amžinai išliks mūsų širdyse", — rašoma ambasados pranešime.

Anksčiau tapo žinoma, kad žurnalistas susirgo koronavirusu. Visą tą laiką jis buvo prižiūrimas ligoninės gydytojų. Stroganovas Facebook taip pat pranešė, kad jam diagnozuota dvišalė pneumonija. Tuo tarpu vasario 25 dieną paskutiniame įraše jis parašė, kad jam jau geriau.

Tegai:
Jurijus Stroganovas
Temos:
Metų netektys — 2021