Nord Stream-2 tiesimas

Lenkai pripažino, kad "Nord Stream-2" būtinas

(atnaujinta 17:58 2021.02.17)
Anksčiau "Gazprom" paskelbė, kad per pusantro mėnesio eksportas į tolimąjį užsienį išaugo 36,5 proc.

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Lenkijos laikraščio "Interia" skaitytojai pašiepė šalies vyriausybę dėl žinios apie rekordinį "Gazprom" eksporto į Europos šalis padidėjimą. Anot komentatorių, tai tik įrodo, kad "Nord Stream-2" būtinas.

Sausį Rusijos dujų tiekimas Lenkijai padidėjo 89,9 proc., "Gazprom".

"O kur visi tie žmonės, kurie prognozavo "Gazprom" bankrotą?" — klausia vienas iš skaitytojų.

"Tik pažiūrėk! Mūsų vyriausybė nenorėjo rusiškų dujų, o tada staiga pradėjome pirkti dvigubai daugiau", — šmaikštavo kitas.

"Tai tik įrodo, kad Europai reikalingas "Nord Stream-2", — pažymėjo skaitytojas.

"Kaip taip gali būti? Juk "tikras lenkas" turėtų ne pirkti šias rusiškas dujas, o didvyriškai sušalti su visa šeima", — ironizuoja skaitytojai.

"Gazprom" paskelbė, kad per pusantro mėnesio eksportas į tolimąjį užsienį išaugo 36,5 proc. Pavyzdžiui, dujų tiekimas Vokietijai padidėjo 35,5 proc., Turkijai — 30,5 proc., Italijai — 112,7 proc., Prancūzijai — 43,7 proc., Lenkijai — 63,7 proc., Nyderlandams — 8,4 proc. Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į tiekimo į vidaus rinką padidėjimą 16 proc.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (597)
Dar šia tema
"Gazprom" šiemet tikisi paleisti "Nord Stream-2"
Novakas įvertino "Nord Stream-2" parengimą
"Fortuna" Danijos vandenyse atnaujino "Nord Stream-2" tiesimą
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsėsi iki rugsėjo

(atnaujinta 16:29 2021.03.04)
Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Danijos jūrų administracijos (DMA) duomenimis, "Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip nurodoma agentūros svetainėje, "Nord Stream 2 AG" projekto operatorius pranešė, kad "Fortuna" vamzdyną prisijungs "Akademik Čerskij". Darbai ir toliau vyks prie Bornholmo salos.

Iš DMA pranešimo laivų judėjimas šioje srityje bus ribotas.

"Išsami informacija: iki 2021 metų rugsėjo pabaigos tarp 1) — 7) pozicijų bus nutiesti du dujotiekiai", — sakoma pranešime.

Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbai Danijos vandenyse bus vykdomi iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu "Gazprom" pareiškė, kad nėra tikslios "Nord Stream-2" statybos pabaigos datos, svarbu pati projekto pradžia.

Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Autobuso vairuotojo vieta

Tarpmiestinis keleivinis transportas yra ant žlugimo ribos

(atnaujinta 16:04 2021.03.04)
Lietuvoje įmonės, anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivinis transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes tam neliks pinigų

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Didžioji dauguma tarpmiestinių keleivių vežimo bendrovių, veikiančių Lietuvoje, šiuo metu yra ties žlugimo riba. Apie tai pranešė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Koronaviruso pandemijos metu šios įmonės buvo stipriai nukentėjusios. Asociacija pažymėjo, kad įmonės vos išgyvena, nesugebėdamos keleiviams pilnai teikti paslaugų. Jie priversti sumažinti kelionių skaičių, į juos išleisti vis mažiau autobusų, nes beveik nerenka pinigų net būtiniausioms eksploatacijos išlaidoms padengti.

Asociacijos duomenimis, praėjusių metų kovą — rugsėjį per pandemiją keleivių transporto sektorius patyrė beveik 25 milijonų eurų nuostolius, negavo daugiau kaip 64 milijonų eurų pajamų.

Kaunas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, visas transporto sektorius išgyvena vis sunkesnius laikus, ypač vidutinės ir mažos įmonės, kurios iki pandemijos neturėjo pakankamai finansinių išteklių. Jis pridūrė, kad praėjusiais metais tolimųjų reisų keleivių vežėjai negavo reikiamos finansinės valstybės pagalbos.

Jis sakė, kad ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės buvo ne kartą prašoma paramos, tačiau nesėkmingai.

Anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivių transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes pinigų tam neliks.

Pažymima, kad dabartinė padėtis gali sukelti įmonių bankrotą.

Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kurią naudojo savivaldybės įmonės, yra subsidija prastovoms išsaugoti darbo vietoms ir laikotarpiui po prastovos karantino metu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ši priemonė išnyko.

Lietuvos transporto sektoriuje dirba daugiau nei 70 tūkstančių žmonių ir beveik penki tūkstančiai įmonių, tačiau šis sektorius palaipsniui mažėja dėl nepalankių sąlygų plėtrai respublikoje

Vežėjams aktualus pakeitimas įsigaliojo pirmadienį. Nuo šiol apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Turite užpildyti atitinkamą formą, kai tik paaiškės išvykimo laikas.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat buvo panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
pinigai, miesto transportas, transportas
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva