Vilnius

Vėl atsiliko: Lietuva nepateikė ES ekonomikos gaivinimo plano

(atnaujinta 10:07 2021.02.19)
Pasak "valstiečių" frakcijos atstovo, respublika atsilieka, nes 19 šalių Europos Sąjungos narių jau viską pateikė

VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Šešėlinis ekonomikos ir inovacijų ministras "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl Lietuva iki šiol Europos Sąjungai (ES) nepateikė savo ekonomikos gaivinimo plano, praneša partijos spaudos tarnyba.

Nepriklausomas Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija — ES politika "Euractiv" praėjusią savaitę paskelbė, kad Baltijos šalis — viena iš nedaugelio valstybių iki šiol nėra pateikusi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ar bent jo juodraščio ES.

Pažymima, kad pagal šį planą Lietuva galėtų panaudoti beveik tris milijardus dotacijų ekonomikai, patiriančiai sunkumus dėl COVID-19, gaivinti. Tą jau spėjo padaryti net 19 ES valstybių narių.

"Valdančiųjų elgesys stebina. Pirmiausiai ekonomikos gaivinimo plano lėšos jų iniciatyva buvo išimtos iš 2021 m. valstybės biudžeto, nors didžioji dalis ES valstybių šias lėšas jau yra susiplanavusios panaudoti su šių metų biudžetu. Dabar, iš užsienio žiniasklaidos, išgirstame nuogąstavimus, kad Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių, kuri šio plano Briuseliui iki šiol nepateikė, nors tą jau padarė net 19 ES valstybių. Priežastys, kodėl taip elgiamasi — nesuvokiamos, nes turime visas galimybes konsultuotis su ES ekspertais ir tobulinti planą, jei tik laiku tą padarytume — artėja balandžio mėnuo, kuris yra galutinis plano pateikimo terminas", — stebisi LVŽS šešėlinės Vyriausybės ministras Labanavičius.

Pasak politiko, ES teisės aktai ragina valstybes nares konsultuotis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rengiant ir įgyvendinant atsigavimo ir atsparumo planus. Tokių konsultacijų dėl ekonomikos gaivinimo plano, kaip viešai jau kalba Nacionalinės NVO koalicijos vadovai, taip pat šiuo metu nėra.

Jis teigė, kad pradžioje Ingridos Šimonytės Vyriausybė pradėdama savo veiklą deklaravo skaidrumą ir norą konsultuotis su visuomene, tačiau panašu, kad viskas vyksta priešingai.

Labanavičius pridūrė, kad paprašė Armonaitės atsakyti į klausimą, su kokiais socialiniais partneriais konkrečiai yra diskutuojama dėl ekonomikos gaivinimo plano.

Lietuvai ekonomikos gaivinimui skirta 2,6 milijardo eurų. Toks precedento neturinčių ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymas vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu gali reikšmingai paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir nulemti artimiausių dešimtmečių Lietuvos ekonominę ateitį.

Tegai:
Europos Sąjunga, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba