Рабочая поездка президента РФ В. Путина в Челябинскую область

Vokietijos žiniasklaida: Baidenas susidūrė su dilema dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:46 2021.02.25)
Dabartinis Amerikos prezidentas ir valstybės sekretorius aiškiai parodė, kad jiems rūpi gerinti santykius su savo sąjungininkais, ypač su Berlynu, tačiau praktiškai tai sunku pasiekti, rodo pavyzdys su "Nord Stream-2"

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Dabartinė Amerikos administracija norėtų grįžti prie glaudaus bendradarbiavimo su Vokietija, tačiau kliūtimi Vašingtono ir Berlyno santykiuose tapo "Nord Stream-2", rašo Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung".

Anksčiau paaiškėjo, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Džo Baidenu jo inauguracijos proga iškėlė "Nord Stream-2" klausimą.

Anot straipsnio autoriaus, Baidenas, "keisdamasis maloniais žodžiais" su Merkel, "kelia grėsmę demokratų ir respublikonų sutarimui" dėl dujotiekio projekto iš Rusijos į Vokietiją. Leidinys primena apie dviejų senatorių JAV prezidentui išsiųstą laišką, kuriame raginama neatsisakyti griežtos Trampo administracijos politikos "Nord Stream-2" klausimu. Be to, kol kas neaišku, kokia gali būti JAV prezidento nuolaida, atsižvelgiant į griežtą Berlyno poziciją dėl dujotiekio likimo, pažymi leidinys.

Tai apibūdina dilemą, su kuria susidūrė Baidenas, pabrėžia medžiagos autorius. Dujotiekis jau seniai kelia ginčus tarp Vokietijos ir JAV. Baidenas ir valstybės sekretorius Entonis Blinkenas aiškiai parodė, kad jiems rūpi gerinti santykius su savo sąjungininkais, ypač su Berlynu. Tačiau pavyzdys su "Nord Stream-2" rodo, kaip praktiškai sunku "perjungti svirtį".

Nepaisant to, pasak medžiagos autoriaus, Vokietija bet kokiu atveju turėtų pasinaudoti partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis šansą, atsiradusį po "Trampo šiurkštumų" eros, tačiau sėkmė labai priklausys nuo to, ar vokiečiai gali pateikti "įdomų pasiūlymą" Baidenui.

Laikraščio "Handelsblatt" duomenimis, JAV kaip kompromisinį variantą svarsto galimybę laikinai atjungti dujotiekį, jei bus ribojamas Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą. Toks pasiūlymas, tvirtina laikraštis, turėtų būti pateiktas iš Berlyno.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Džo Baidenas, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (597)
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsėsi iki rugsėjo

(atnaujinta 16:29 2021.03.04)
Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Danijos jūrų administracijos (DMA) duomenimis, "Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip nurodoma agentūros svetainėje, "Nord Stream 2 AG" projekto operatorius pranešė, kad "Fortuna" vamzdyną prisijungs "Akademik Čerskij". Darbai ir toliau vyks prie Bornholmo salos.

Iš DMA pranešimo laivų judėjimas šioje srityje bus ribotas.

"Išsami informacija: iki 2021 metų rugsėjo pabaigos tarp 1) — 7) pozicijų bus nutiesti du dujotiekiai", — sakoma pranešime.

Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbai Danijos vandenyse bus vykdomi iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu "Gazprom" pareiškė, kad nėra tikslios "Nord Stream-2" statybos pabaigos datos, svarbu pati projekto pradžia.

Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Autobuso vairuotojo vieta

Tarpmiestinis keleivinis transportas yra ant žlugimo ribos

(atnaujinta 16:04 2021.03.04)
Lietuvoje įmonės, anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivinis transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes tam neliks pinigų

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Didžioji dauguma tarpmiestinių keleivių vežimo bendrovių, veikiančių Lietuvoje, šiuo metu yra ties žlugimo riba. Apie tai pranešė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Koronaviruso pandemijos metu šios įmonės buvo stipriai nukentėjusios. Asociacija pažymėjo, kad įmonės vos išgyvena, nesugebėdamos keleiviams pilnai teikti paslaugų. Jie priversti sumažinti kelionių skaičių, į juos išleisti vis mažiau autobusų, nes beveik nerenka pinigų net būtiniausioms eksploatacijos išlaidoms padengti.

Asociacijos duomenimis, praėjusių metų kovą — rugsėjį per pandemiją keleivių transporto sektorius patyrė beveik 25 milijonų eurų nuostolius, negavo daugiau kaip 64 milijonų eurų pajamų.

Kaunas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, visas transporto sektorius išgyvena vis sunkesnius laikus, ypač vidutinės ir mažos įmonės, kurios iki pandemijos neturėjo pakankamai finansinių išteklių. Jis pridūrė, kad praėjusiais metais tolimųjų reisų keleivių vežėjai negavo reikiamos finansinės valstybės pagalbos.

Jis sakė, kad ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės buvo ne kartą prašoma paramos, tačiau nesėkmingai.

Anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivių transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes pinigų tam neliks.

Pažymima, kad dabartinė padėtis gali sukelti įmonių bankrotą.

Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kurią naudojo savivaldybės įmonės, yra subsidija prastovoms išsaugoti darbo vietoms ir laikotarpiui po prastovos karantino metu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ši priemonė išnyko.

Lietuvos transporto sektoriuje dirba daugiau nei 70 tūkstančių žmonių ir beveik penki tūkstančiai įmonių, tačiau šis sektorius palaipsniui mažėja dėl nepalankių sąlygų plėtrai respublikoje

Vežėjams aktualus pakeitimas įsigaliojo pirmadienį. Nuo šiol apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Turite užpildyti atitinkamą formą, kai tik paaiškės išvykimo laikas.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat buvo panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
pinigai, miesto transportas, transportas