Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti

(atnaujinta 12:47 2021.02.23)
Artimiausiu metu respublikoje bus paskelbtas 700 megahercų dažnių, reikalingų 5G ryšiams plėtoti, aukcionas.

VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nutraukė tiesiogines diskusijas su Rusija dėl 3,5 GHz dažnio dažnių. Tai buvo aptarta Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu.

RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas sakė, kad dažnių klausimą planuojama kelti Europos pašto ir ryšių paslaugų administracijų konferencijoje (CEPT).

"Mes nesiderame su Rusija. Mes tą klausimą pakėlėme į aukščiausią lygį, kokį tik galime ITU (Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje – BNS) bendrijoje. Tai yra, tą klausimą iškėlėme CEPT ir jis bus pristatytas įgaliotojų konferencijai 2022 metais ir 2023 metais perkeltas į Pasaulinę radijo konferenciją", – sako Žilinskas.

Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Feliksas Dobrovolskis sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas 700 megahercų diapazono dažnių aukcionas, reikalingas 5G ryšių plėtrai. Iki aukciono paskelbimo Lietuvos krašto apsaugos ministerija turi priimti ir priimti įstatymus dėl kibernetinio saugumo.

"Tikimės tą aukcioną paskelbti artimiausiu metu. Netempti į antrą metų pusę – tai tikrai", — sakė jis.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

"Telia" po radijo dažnių aukciono pradės teikti komercines naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugas Lietuvoje. Tikimasi, kad tai įvyks šiais metais.

"Telia 5G" ryšį Lietuvoje jau išbandė daugiau nei tūkstantis žmonių ir kasdien juo naudojasi bent keli šimtai. Vien per pirmą mėnesį sunaudota 20 terabaitų duomenų. Mobiliųjų duomenų atsisiuntimo greitis iki 1,9 gigabito per sekundę, perdavimo greitis iki 200 megabitų per sekundę ir vėlavimas iki dešimties milisekundžių.

Per ateinančius metus "Telia" planuoja "Ericsson" įranga atnaujinti apie 2000 bazinių stočių Lietuvoje.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Kiniją šiais metais įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas įgyvendinant 5G ryšius net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, ryšiai
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse

(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus  padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.

Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).

Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tegai:
vidutinis atlyginimas, atlyginimas, Lietuva
Dar šia tema
"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Vilnius

Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui

(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.

Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.

Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.

Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.

Tegai:
BVP, Lietuva
Dar šia tema
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
Kelias

Vairuotojai įspėjami: eismo sąlygas sunkina snygis, pustymas ir plikledis

(atnaujinta 09:06 2021.03.08)
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis snygis. Daug kur plikledis. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šį rytą sudėtingos sąlygos daugelyje šalies rajonų dėl snygio ir pustymo. Apie tai praneša Automobilių kelių direkcija.

Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio ir Kauno rajonuose magistraliniuose keliuose vietomis yra prispausto arba pažliugusio sniego, provėžų. Marijampolės rajone plikledis.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Daugelyje šalies rajonų pagrindinių kelių dangos yra provėžotos, padengtos puraus arba prispauso sniego sluoksniu, vietomis iki 10 cm. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome būti atidžius, neskubėti ir laikytis saugaus atstumo.

Utenos, Kupiškio ir Kelmės rajonuose pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, tik yra slidžių ruožų mažesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose.

Didžiojoje šalies dalyje snygis ir pustymas, tik šiaurės vakariniuose rajonuose bei Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Vilniaus, Tauragės ir Šilalės rajonuose be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio.

Dienos metu eismo sąlygas sunkins snygis ir plikledis. 

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis snygis. Daug kur plikledis. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Tegai:
orai, Automobilių kelių direkcija
Dar šia tema
Sinoptikai įvardijo, koks buvo vasaris: vidutinė oro temperatūra siekė -5,7 °C
Sniego dangos neliko beveik visoje Lietuvoje