Kruonio HAE, archyvinė nuotrauka

"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE

(atnaujinta 14:05 2021.02.25)
Plėtros projektą numatoma įgyvendinti iki Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Tarptautinė energetikos bendrovė "Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE), rašoma bendrovės pranešime.

Plėtros projektą numatoma įgyvendinti iki Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. 

"Tai yra vienas iš kertinių projektų, padėsiančių pamatą tvariai vietinės atsinaujinančios energetikos plėtrai", — sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno, patvirtintas Kruonio HAE plėtros verslo planas yra po nuodugnių skaičiavimų atsakingai priimtas sprendimas. 5-ojo hidroagregato įrengimas yra svarbus regiono energetikos sistemos saugumui užtikrinti. 

Nuspręsta, kad racionaliausia Kruonio HAE būtų įrengti 110 MW galios sinchroninį hidroagregatą. Socioekonominės studijos išvadose teigiama, kad pastačius tokį hidroagregatą, visuomenei ilguoju laikotarpiu būtų sukurta didesnė nei 150 mln. eurų nauda.

Šiuo metu bendra Kruonio HAE galia yra 900 MW. Elektrinėje yra įrengti 4 fiksuoto greičio sinchroniniai 225 MW galios hidroagregatai. 5-asis Kruonio HAE hidroagregatas galėtų kur kas lanksčiau realiu laiku kompensuoti elektros trūkumą ar absorbuoti perteklių rinkoje ir kokybiškai teikti kitas sistemines paslaugas.

Kruonio HAE iki šiol yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Ji patenka tarp 60-ies galingiausių tokio tipo elektrinių pasaulyje, Europoje — tarp 12. Iš viso pasaulyje yra apie 500 hidroakumuliacinių elektrinių, kurios dažniausiai statomos tik kalnuotose vietovėse.

2020 metais elektrinėje buvo pagaminta daugiausiai elektros energijos per visą jos istoriją — 717 GWh. Pernai Kruonio HAE dviem hidroagregatais Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui "Litgrid" užtikrino visą būtiną antrinį avarinį elektros energetikos sistemos rezervo kiekį, įsigyjamą Lietuvoje. 

Tegai:
Kruonio HAE
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas