Traukinys

Lietuva susiruošė iki galo reikalauti ES pinigų "Rail Balticos" projektui

(atnaujinta 14:21 2021.02.25)
Pasak "Lietuvos geležinkelių" vadovo, šiam projektui įgyvendinti būtinas Europos Sąjungos finansavimas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva ir Latvija paragino Europos Sąjungą ir toliau finansuoti "Rail Baltica". Tai buvo aptarta diskusijoje, kurią organizavo Europos Parlamento (EP) Lietuvos biuras.

"Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška pabrėžė, kad bendrovė jau yra paskelbusi tarptautinius "Rail Balticos" viešuosius pirkimus už beveik 500 mln. eurų.

"Tačiau finansavimą esame gavę tik iki 300 mln. eurų. Europinis finansavimas yra esminis klausimas sėkmingam "Rail Balticos" įgyvendinimui. Mes su partneriais esame pasiruošę projektą įgyvendinti", — sakė bendrovės vadovas.

Diskusijos metu europarlamentaras iš Rumunijos Marijanas-Žanas Marinesku pažymėjo, kad neprieštarauja "Rail Balticos" finansavimui, jis mano, kad tai geras projektas, bet "ne geriausias Europoje".

"Jis turėtų būti pastatytas, bet pastatytas su normaliu finansavimu, tai yra vienintelis dalykas", — pridūrė jis.

Pasak jo, šie 1,4 mlrd. turėtų būti numatyti visiems infrastruktūros projektams ES.

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
ES, finansavimas, Rail Baltica, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva prisijungė prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
Merkel ir Šimonytė aptarė politiką Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas

Puškovas įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 11:33 2021.04.11)
Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuos šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla"

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Senatorius Aleksejus Puškovas teigė, kad karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos yra mažai tikėtinas, tačiau perspėjo apie galimas Kijevo provokacijas, praneša RIA Novosti.

Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuos šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla".

"Provokacija yra geriausias Ukrainos valdžios draugas ir pagrindinis jų karinio suartėjimo su Vakarais instrumentas", — savo "Telegram" kanale rašė Puškovas.

Šių metų vasarį padėtis Donbase paaštrėjo. Ukrainos kariuomenė DLR ir LLR gyvenvietes apšaudė vis dažniau. Balandžio mėnesį, kaip pranešė DLR, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudojus droną su sprogmeniu, mirė vaikas ir moteris buvo sužeista. Pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia didelį puolimą. Kovą vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Ruslanas Chomchakas tokį scenarijų pavadino įmanomu ir apkaltino Rusiją kariuomenės kūrimu netoli sienos su Ukraina.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pabrėžė, kad Kijevo priešiškumas bus Ukrainos valstybės pabaigos pradžia. Jis neatmetė, kad Maskva gins Donbaso gyventojus, jei Kijevas surengs ten masinį gyventojų naikinimą.

Tegai:
karas, Ukraina, Rusija, Aleksejus Puškovas