BelAE

Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE "solidarumo"

(atnaujinta 16:30 2021.02.25)
Kreivys mano, kad elektros energijos prekybos su Baltarusija nutraukimas yra būtina sąlyga nutraukti antrojo maitinimo bloko statybą

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Ši tema buvo aptarta jungtiniame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje.

Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas.

Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas ir mūsų bendra grėsmė, todėl kviečiu kolegas ukrainiečius solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą", — sakė Energetikos ministerijos vadovas.

Anksčiau Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija (NEURCU) 2020 metų gruodžio 16 dieną posėdyje nuo 2021 metų sausio 1 dienos panaikino teisės aktų įgyvendinimo normą, suteikiančią jai teisę visų pirma atšaukti aukcionai, skirti paskirstyti tarptautinius skerspjūvius pagal importą, elektros energijos eksportas į šalis, kurios nėra energetikos bendruomenės narės.

Tai leido prekybininkams importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (537)
Kompresorių stotis Russkaja, archyvinė nuotrauka

Rusija ir JAV skirsto Europos rinką: kas užpildys dujų saugyklas

(atnaujinta 15:28 2021.04.13)
Šalta ir užsitęsusi žiema nusiaubė Europos dujų saugyklas. Liko tik trečdalis atsargų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė tuo pasinaudoti ir pasiūlė daug suskystintų dujų. Tačiau koronaviruso krizė neleis Europai ieškoti brangių užjūrio energijos išteklių. Teks įsigyti rusiškų žaliavų. Kiek "Gazprom" ir Rusijos valstybės biudžetas uždirbs eksportuodamas į tolimas valstybes, aiškinosi RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.

Neįprastos šalnos Europai

Rudenį ir žiemą europiečiai sunaudojo daugiau nei 65 milijardus kubinių metrų dujų — tai dešimties metų maksimumas. Apie tai pranešė "Gazprom" su nuoroda į "GasInfrastructureEurope". Ankstesnis pikas buvo 2018 metais, kai vasario–kovo mėnesiais ciklonas su neįprastomis šalnomis ir sniegu padengė Europą.

Orai pasižymėjo ir šį šildymo sezoną. Sausio mėnesį "Gazprom" teko skubiai didinti tiekimą užšalusiai Europai. Į Vokietiją išsiuntė 32,4 proc. daugiau nei įprastai, į Prancūziją — 77,3 proc., į Nyderlandus — 21,2 proc. ir į Italiją — 100 proc.

Be to, padidėjo eksportas į Aziją, kur taip pat atšalo oras. Todėl rinkoje atsirado trūkumas, išprovokavęs neatidėliotinų kainų kilimą — už kurias prekės, vertybiniai popieriai ar valiuta parduodami nedelsiant.

Pavyzdžiui, Azijoje buvo momentas, kai kotiruotės viršijo tūkstantį dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kai kurie sandoriai buvo sudaryti po 1 400. Europoje kainos peržengė 300 dolerių ribą. Taip yra nepaisant to, kad konservatyvus 2021 metų "Gazprom" biudžetas apima 170.

Dėl to Rusijos eksportas į ne NVS šalis padidėjo iki 19,5 mlrd. kubinių metrų. Tai beveik 46 procentais daugiau nei prieš metus.

Vasaris taip pat nedžiugino orais. Tris dienas iš eilės šį mėnesį Europos saugyklos suteikė maksimumą — daugiau nei milijardą kubinių metrų per dieną.

Iki kovo 25 dienos, pasibaigus šaltajam sezonui, vidutinis Senojo žemyno požeminių saugyklų užimtumas sumažėjo iki 29 proc. Visų pirma, Vokietijoje ir Austrijoje — 26, Nyderlanduose — 23, Prancūzijoje — 17.

Kad kitą žiemą neužšaltų, europiečiams reikia išpumpuoti 57,3 proc. (beveik 24 mlrd. kubinių metrų) daugiau nei pernai, skaičiavo "Gazprom". Tai palyginama su bendru eksportu į Prancūziją ir Nyderlandus 2020 metais. Pradėta saugyklų užpildymo kampanija žada būti viena didžiausių nuo 2011 metų.

Alternatyvos Rusijos dujoms

Vietinių žaliavų dalis Europos dujų rinkoje 2020 metais sudarė apie 33 proc., sakė Jelena Burmistrova, "Gazprom Export" generalinė direktorė. Anot jos, "nuo trečiojo ketvirčio eksporto apimtys pasiekė, o kai kuriais atvejais viršijo ikikrizinius rodiklius". Visi įsipareigojimai importuotojams buvo įvykdyti. Metų pabaigoje sutarčių kainos pasirodė esančios mažesnės nei neatidėliotinos kainos Europos centruose. Tai dar labiau paskatino tiekimą.

Be Rusijos, "mėlynasis kuras" į ES patenka iš Norvegijos, Kataro, Alžyro, JAV ir Nigerijos. Pagrindiniai vartotojai yra Vokietija, Didžioji Britanija ir Italija. Be to, vokiečiai ir britai rusiškas dujas gauna per "Nord Stream". Kitų variantų nėra. Žinoma, galima pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD), tačiau jos yra brangesnės. Be to, tam reikalingi specialūs terminalai, kurių, pavyzdžiui, Vokietija neturi. SGD ten pristatomos per Belgiją ir Nyderlandus.

Yra terminalų Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir ten jie neskuba atsisakyti dujotiekio dujų. Todėl pagrindiniai Rusijos energijos išteklių pirkėjai nepalaiko JAV kovos su "Nord Stream-2". Be to, Vokietija pasiūlė amerikiečiams finansuoti terminalų statybą, kad gautų jų SGD, jei tik jie atstotų nuo "Nord Stream-2". Praėjusią vasarą Berlynas buvo pasirengęs tam skirti milijardą eurų. Tačiau Vašingtonas laikosi savo pozicijos.

Nors Rusijos projektas turi pakankamai priešininkų ES: Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Tai yra tranzitinės šalys, iš to jos uždirba nemažai pinigų.

Beje, Varšuva jau paskelbė apie savo ketinimą apsieiti be rusiškų dujų nuo 2022 metų. Lenkai tikisi naudoti "Baltic Pipe", kuris bus pastatytas iki Norvegijos šelfo Šiaurės jūroje. Likusi dalis — užjūrio SGD.

Amerikiečiai, žinoma, mielai užpildytų Europos saugyklas — ypač dabar, kai paklausos bumas Azijoje nuslūgo. Kovo mėnesį Senasis žemynas iš jų nusipirko 11 milijardų kubinių metrų — dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais. JAV tiekė 30 procentų tiekimo Vakarų Europai. Be to, jūrose ir vandenynuose dabar yra 70 amerikiečių SGD tanklaivių.

Kas užpildys Europos saugyklas

Tačiau krizė dar nepraėjo, o SGD vis tiek yra brangesnės nei dujotiekio dujos. Be to, "Gazprom", skirtingai nei konkurentai, gali greitai padidinti gamybą ir kasdienes atsargas. Bendrovė turi savo požemines saugyklas Europoje.

Vakarų Europos kryptis yra prioritetinė, nes vis dar kyla abejonių dėl "Nord Stream" atsipirkimo, pažymi Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto docentas Aleksandras Timofejevas. "Šalta ir užsitęsusi žiema užtikrino gerą paklausą. Ji gali augti greičiau nei sandėliavimo patalpų užimtumas, o tai savo ruožtu lems kritimą", — sakė šaltinis.

Pasak "VYGONConsulting", nepriklausomo Rusijos kuro ir energetikos komplekso plėtros konsultanto, šiais metais "Gazprom" gali padidinti dujų eksportą į NVS nepriklausančias šalis iki 210 milijardų kubinių metrų. Tai yra 17 procentų daugiau nei 2020 metais ir beveik penkiais su puse daugiau nei "ikiCOVID" 2019 metais.

Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį "Gazprom" eksportas padidėjo 30,7 proc. "Be to, anksčiau tiekėjas į biudžetą įtraukė 170 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kainą. Bet tada planai buvo patikslinti. Dabar laikosi vidutinių metinių 200 dolerių. Faktas yra tas, kad ilgalaikės sutartys daugiausia susijusios su Europos dabartinėmis kainomis. Be to, pakilo naftos kainos, nuo kurių priklauso dujų kainos. Todėl "Gazprom" visiškai įmanoma įtikinti vartotojus savo planų pagrįstumu", — sako Markas Goichmanas, informacijos ir analitikos centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas.

Beje, dujos ir toliau brango net pasibaigus šildymo sezonui. Dabar Olandijos centre TTF ("Title Transfer Facility Natural Gas Price Index") kainos — 252 doleriai už tūkstantį kubinių metrų, tai yra maksimalus dydis nuo 2018 metų.

Dėl šių metų "Gazprom" pajamos iš pristatymų į ne NVS šalis padidės 1,7 karto, iki 42 mlrd. dolerių, praneša "VYGON Consulting". Ir tai labai naudinga Rusijos valstybės biudžetui.

Tegai:
JAV, SGD, Rusija, Europa, ES, dujos
Europos Sąjungos vėliavos prie Europos Komisijos būstinės Briuselyje, archyvinė nuotrauka

EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms

(atnaujinta 14:01 2021.04.13)
Apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusios įmonės galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų pagalbą Lietuvos įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė Konkurencijos taryba.

EK priėmė teigiamą sprendimą dėl naujos laikinosios valstybės pagalbos priemonės, kurios tikslas — paremti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitas labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusias įmones.

Valstybės pagalbos schema, kurios biudžetas — 120 mln. eurų, patvirtinta pagal Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą. 

Į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito daugiau nei 50 proc., palyginti ją su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 m.

Nukentėjusios įmonės pagal patvirtintą schemą galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos. Ji bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir galės padengti pastoviąsias verslo išlaidas.

Parama įmonėms pagal šią priemonę bus teikiama iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus — jam skiriama beveik penktadalis visos paramos. Iš viso 1 864 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų.

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų. Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę — tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Europarlamentaras atkreipė dėmesį į ES klaidas kovoje su pandemija
Pasauliui prognozuojamas vienos svarbiausių prekių trūkumas
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
Europoje pranašauja "Frexit"
Vakcina nuo koronaviruso AstraZeneca

Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą

(atnaujinta 16:16 2021.04.13)
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Antradienį į Lietuvą atgabenta dešimtoji bendrovės gamintojos "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siunta, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pažymima, jog ją sudaro 9600 vakcinos dozių. Planuojama, kad per kelias dienas jos pasieks savivaldybes.

Iki šios dienos Lietuva gavo 192,5 tūkst. "Vaxzevria" vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 170,2 tūkst.

"Vaxzevria" vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4-12 savaičių pertrauką. Kadangi po ilgesnės pertraukos formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja taikyti maksimalią 12 savaičių pertrauką. Atsižvelgdamos į pacientų individualias aplinkybes skiepijančios įstaigos gali pasiūlyti trumpesnį laiko tarpą, bet jis negali būti trumpesnis nei 4 savaitės.

Pagal pilną skiepijimo schemą paskiepytiems gyventojams yra taikoma išimtis atvykstant iš užsienio: tokiems asmenims nereikia prieš atvykstant į Lietuvą atlikti COVID-19 tyrimo ir atvykus izoliuotis 10 dienų. Pilnai paskiepytiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu taip pat gali būti taikoma izoliacijos išimtis po turėto didelės rizikos kontakto su sergančiu COVID-19 liga.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės. Dviem dozėmis yra vakcinuota 190,1 tūkst. žmonių, arba 6,8 proc. šalies gyventojų.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir kol kas pratęstas iki balandžio pabaigos. Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiaus nei 227,8 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių mirė.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Visiškas bardakas": Veryga sukritikavo pagyvenusių žmonių vakcinaciją Vilniuje
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
Lietuva gavo septynioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"