Ust Lugos uostas

Nieko neprarado: Minskas pareiškė apie krovinių perkėlimo Lietuvos privalumus

(atnaujinta 11:04 2021.02.26)
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad toks sprendimas yra strategiškai naudingas, be to, nuostolių nėra

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Baltarusija nieko nepraranda dėl naftos produktų eksporto srautų perkėlimo iš Lietuvos Klaipėdos uosto į Rusijos jūrų uostus, sakė respublikos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo gabenant ir perkraunant Baltarusijos naftos produktus per Rusijos jūrų uostus, kurie siunčiami eksportuoti į trečiąsias šalis. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

"Pasiektas susitarimas, kad mūsų produktų ir prekių perkrovimas per Rusijos Ust Lugą yra ekonomiškai tikslingas, ir mes nieko neprarandame, palyginti su mūsų krovinių perkrovimu per Klaipėdą", — cituoja Makėjų RIA Novosti.

Anot ministro, Lietuva nesitikėjo, kad Minskas nuspręs perkelti savo naftos produktų eksportą iš Klaipėdos į Ust Lugą, ir manė, kad tai tebuvo skambus politinis pareiškimas.

"Kalbant apie Baltarusijos valstybingumo išsaugojimą, manau, kad, kaip sakoma, visos priemonės geros. Ir net jei tam tikru metu patirsime tam tikrų nuostolių, strateginiu požiūriu mes bet kuriuo atveju laimėsime. Bet čia mes to nepatiriame jokių nuostolių", — paaiškino šalies Užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Dar praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos šalių uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).

Tuo tarpu "Klaipėdos nafta" gruodžio viduryje pranešė, kad Baltarusijos naftos bendrovės dukterinė įmonė pagal naujas sutartis sustabdė naftos produktų eksportą per Klaipėdą.

Tegai:
krovinių vežimas, Minskas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva pati apsunkina situaciją dėl dujų tranzito iš Rusijos
Lukašenka pritarė susitarimui dėl naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Kompresorių stotis Russkaja, archyvinė nuotrauka

Rusija ir JAV skirsto Europos rinką: kas užpildys dujų saugyklas

(atnaujinta 15:19 2021.04.13)
Šalta ir užsitęsusi žiema nusiaubė Europos dujų saugyklas. Liko tik trečdalis atsargų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė tuo pasinaudoti ir pasiūlė daug suskystintų dujų. Tačiau koronaviruso krizė neleis Europai ieškoti brangių užjūrio energijos išteklių. Teks įsigyti rusiškų žaliavų. Kiek "Gazprom" ir Rusijos valstybės biudžetas uždirbs eksportuodamas į tolimas valstybes, aiškinosi RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.

Neįprastos šalnos Europai

Rudenį ir žiemą europiečiai sunaudojo daugiau nei 65 milijardus kubinių metrų dujų — tai dešimties metų maksimumas. Apie tai pranešė "Gazprom" su nuoroda į "GasInfrastructureEurope". Ankstesnis pikas buvo 2018 metais, kai vasario–kovo mėnesiais ciklonas su neįprastomis šalnomis ir sniegu padengė Europą.

Orai pasižymėjo ir šį šildymo sezoną. Sausio mėnesį "Gazprom" teko skubiai didinti tiekimą užšalusiai Europai. Į Vokietiją išsiuntė 32,4 proc. daugiau nei įprastai, į Prancūziją — 77,3 proc., į Nyderlandus — 21,2 proc. ir į Italiją — 100 proc.

Be to, padidėjo eksportas į Aziją, kur taip pat atšalo oras. Todėl rinkoje atsirado trūkumas, išprovokavęs neatidėliotinų kainų kilimą — už kurias prekės, vertybiniai popieriai ar valiuta parduodami nedelsiant.

Pavyzdžiui, Azijoje buvo momentas, kai kotiruotės viršijo tūkstantį dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kai kurie sandoriai buvo sudaryti po 1 400. Europoje kainos peržengė 300 dolerių ribą. Taip yra nepaisant to, kad konservatyvus 2021 metų "Gazprom" biudžetas apima 170.

Dėl to Rusijos eksportas į ne NVS šalis padidėjo iki 19,5 mlrd. kubinių metrų. Tai beveik 46 procentais daugiau nei prieš metus.

Vasaris taip pat nedžiugino orais. Tris dienas iš eilės šį mėnesį Europos saugyklos suteikė maksimumą — daugiau nei milijardą kubinių metrų per dieną.

Iki kovo 25 dienos, pasibaigus šaltajam sezonui, vidutinis Senojo žemyno požeminių saugyklų užimtumas sumažėjo iki 29 proc. Visų pirma, Vokietijoje ir Austrijoje — 26, Nyderlanduose — 23, Prancūzijoje — 17.

Kad kitą žiemą neužšaltų, europiečiams reikia išpumpuoti 57,3 proc. (beveik 24 mlrd. kubinių metrų) daugiau nei pernai, skaičiavo "Gazprom". Tai palyginama su bendru eksportu į Prancūziją ir Nyderlandus 2020 metais. Pradėta saugyklų užpildymo kampanija žada būti viena didžiausių nuo 2011 metų.

Alternatyvos Rusijos dujoms

Vietinių žaliavų dalis Europos dujų rinkoje 2020 metais sudarė apie 33 proc., sakė Jelena Burmistrova, "Gazprom Export" generalinė direktorė. Anot jos, "nuo trečiojo ketvirčio eksporto apimtys pasiekė, o kai kuriais atvejais viršijo ikikrizinius rodiklius". Visi įsipareigojimai importuotojams buvo įvykdyti. Metų pabaigoje sutarčių kainos pasirodė esančios mažesnės nei neatidėliotinos kainos Europos centruose. Tai dar labiau paskatino tiekimą.

Be Rusijos, "mėlynasis kuras" į ES patenka iš Norvegijos, Kataro, Alžyro, JAV ir Nigerijos. Pagrindiniai vartotojai yra Vokietija, Didžioji Britanija ir Italija. Be to, vokiečiai ir britai rusiškas dujas gauna per "Nord Stream". Kitų variantų nėra. Žinoma, galima pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD), tačiau jos yra brangesnės. Be to, tam reikalingi specialūs terminalai, kurių, pavyzdžiui, Vokietija neturi. SGD ten pristatomos per Belgiją ir Nyderlandus.

Yra terminalų Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir ten jie neskuba atsisakyti dujotiekio dujų. Todėl pagrindiniai Rusijos energijos išteklių pirkėjai nepalaiko JAV kovos su "Nord Stream-2". Be to, Vokietija pasiūlė amerikiečiams finansuoti terminalų statybą, kad gautų jų SGD, jei tik jie atstotų nuo "Nord Stream-2". Praėjusią vasarą Berlynas buvo pasirengęs tam skirti milijardą eurų. Tačiau Vašingtonas laikosi savo pozicijos.

Nors Rusijos projektas turi pakankamai priešininkų ES: Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Tai yra tranzitinės šalys, iš to jos uždirba nemažai pinigų.

Beje, Varšuva jau paskelbė apie savo ketinimą apsieiti be rusiškų dujų nuo 2022 metų. Lenkai tikisi naudoti "Baltic Pipe", kuris bus pastatytas iki Norvegijos šelfo Šiaurės jūroje. Likusi dalis — užjūrio SGD.

Amerikiečiai, žinoma, mielai užpildytų Europos saugyklas — ypač dabar, kai paklausos bumas Azijoje nuslūgo. Kovo mėnesį Senasis žemynas iš jų nusipirko 11 milijardų kubinių metrų — dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais. JAV tiekė 30 procentų tiekimo Vakarų Europai. Be to, jūrose ir vandenynuose dabar yra 70 amerikiečių SGD tanklaivių.

Kas užpildys Europos saugyklas

Tačiau krizė dar nepraėjo, o SGD vis tiek yra brangesnės nei dujotiekio dujos. Be to, "Gazprom", skirtingai nei konkurentai, gali greitai padidinti gamybą ir kasdienes atsargas. Bendrovė turi savo požemines saugyklas Europoje.

Vakarų Europos kryptis yra prioritetinė, nes vis dar kyla abejonių dėl "Nord Stream" atsipirkimo, pažymi Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto docentas Aleksandras Timofejevas. "Šalta ir užsitęsusi žiema užtikrino gerą paklausą. Ji gali augti greičiau nei sandėliavimo patalpų užimtumas, o tai savo ruožtu lems kritimą", — sakė šaltinis.

Pasak "VYGONConsulting", nepriklausomo Rusijos kuro ir energetikos komplekso plėtros konsultanto, šiais metais "Gazprom" gali padidinti dujų eksportą į NVS nepriklausančias šalis iki 210 milijardų kubinių metrų. Tai yra 17 procentų daugiau nei 2020 metais, ir beveik penkiais su puse daugiau nei "ikiCOVID" 2019 metais.

Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį "Gazprom" eksportas padidėjo 30,7 proc. "Be to, anksčiau tiekėjas į biudžetą įtraukė 170 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kainą. Bet tada planai buvo patikslinti. Dabar laikosi vidutinių metinių 200 dolerių. Faktas yra tas, kad ilgalaikės sutartys daugiausia susijusios su Europos spot-kainomis. Be to, pakilo naftos kainos, nuo kurių priklauso dujų kainos. Todėl "Gazprom" visiškai įmanoma įtikinti vartotojus savo planų pagrįstumu", — sako Markas Gojchmanas, informacijos ir analitinio centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas.

Beje, dujos ir toliau brango net pasibaigus šildymo sezonui. Dabar Olandijos centre TTF ("Title Transfer Facility Natural Gas Price Index") spot-kainos — 252 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, tai yra maksimalus dydis nuo 2018 metų.

Dėl šių metų "Gazprom" pajamos iš pristatymų į ne NVS šalis padidės 1,7 karto, iki 42 mlrd. dolerių, praneša "VYGON Consulting". Ir tai labai naudinga Rusijos valstybės biudžetui.

Tegai:
JAV, SGD, Rusija, Europa, ES, dujos
Europos Sąjungos vėliavos prie Europos Komisijos būstinės Briuselyje, archyvinė nuotrauka

EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms

(atnaujinta 14:01 2021.04.13)
Apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusios įmonės galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų pagalbą Lietuvos įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė Konkurencijos taryba.

EK priėmė teigiamą sprendimą dėl naujos laikinosios valstybės pagalbos priemonės, kurios tikslas — paremti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitas labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusias įmones.

Valstybės pagalbos schema, kurios biudžetas — 120 mln. eurų, patvirtinta pagal Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą. 

Į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito daugiau nei 50 proc., palyginti ją su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 m.

Nukentėjusios įmonės pagal patvirtintą schemą galės gauti iki 350 tūkst. eurų paramos. Ji bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir galės padengti pastoviąsias verslo išlaidas.

Parama įmonėms pagal šią priemonę bus teikiama iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus — jam skiriama beveik penktadalis visos paramos. Iš viso 1 864 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų.

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų. Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę — tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Europarlamentaras atkreipė dėmesį į ES klaidas kovoje su pandemija
Pasauliui prognozuojamas vienos svarbiausių prekių trūkumas
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
Europoje pranašauja "Frexit"
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija