Automobiliai

Paaiškėjo, kurioje Baltijos šalyje automobilių prekyba smuko labiausiai

(atnaujinta 19:17 2021.02.27)
Tyrime pažymima, kad labiausiai pastebimas automobilių pardavimo ES sumažėjimas — didesnis nei perpus — Rumunijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvoje naujų automobilių pardavimo nuosmukis labiausiai pastebimas tarp Baltijos šalių, praneša Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Taip pat pardavimų nuosmukis Baltijos šalyje tapo vienu didžiausių Europos Sąjungoje.

ACEA duomenimis, sausį Lietuvoje buvo parduoti 2 306 nauji automobiliai, tai yra 45,6 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį. Tuo tarpu Latvijoje automobilių pardavimas sumažėjo 33,4 proc., iki 989, o Estijoje — 12,7 proc., iki 1 982.

Naujų automobilių pardavimo sumažėjimas sausio mėnesį buvo labiau pastebimas tik Rumunijoje — 51,9 proc., Ispanijoje — 51,5 proc. ir Slovakijoje — 50,6 proc.

Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimas šiemet sumažėjo 24 proc., iki 726,5 tūkst.

Populiariausiais tapo "Volkswagen" automobiliai — sausį jų parduota 82 000, arba 30,1 proc. mažiau nei 2020 m. sausio mėn.

Anksčiau ekspertai pažymėjo, kad automobilių pardavimo sumažėjimas yra susijęs su perkamosios galios sumažėjimu koronaviruso sukeltos krizės metu.

Tegai:
automobiliai, Baltijos šalys, ES
Dar šia tema
Gruodį Lietuvos naudotų automobilių rinka smuko beveik 43%
Sausį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 45%
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukraina pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europos Sąjungą pumpuoti

(atnaujinta 14:18 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie nemažą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. "Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europą pumpuoti, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas nemažas dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kai kovo pabaigoje prasidėjo dujų pumpavimo sezonas požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Žvakės

Maskvoje mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo veteranas, paskutinis kovotojas, gynęs Bresto tvirtovę, Piotras Kotelnikovas mirė Maskvoje būdamas 92 metų, pranešė Baltarusijos televizijos kanalas CTV.

Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje.

Kotelnikovas gimė 1929 metais Bogojavlenskio kaime, Zemečinskio rajone, Penzos srityje. Ankstyvoje vaikystėje jis liko našlaitis ir augo vaikų namuose, o karą sutiko Bresto tvirtovėje. Berniukas buvo dvylikametis muzikinio būrio auklėtinis.

Televizijos kanalas taip pat patikslino, kad Kotelnikovas tapo filmo "Bresto tvirtovė" veikėjo prototipu.

Bresto tvirtovės gynyba 1941 metų birželį tapo didvyriškumo, ištikimybės priesaikai ir meilei Tėvynei, kurią parodė sovietiniai žmonės Didžiojo Tėvynės karo metu, simboliu.

Tvirtovė pirmoji atliko vokiečių kariuomenės smūgį. Jos gynėjai be vandens, maisto ir ryšių, taip pat ūmiai trūkę amunicijos ir vaistų, bent mėnesį tęsė pasipriešinimą, likdami giliai Vermachto, kuris žengė į Maskvą, gale.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1965 metų gegužės 8 dieną jai buvo suteiktas"Tvirtovės didvyrio" vardas. 1971 metais atidarytas memorialinis kompleksas "Bresto tvirtovė".

Tegai:
Maskva, mirtis