Pinigai

Paaiškėjo, kaip per metus pasikeitė atlyginimas Lietuvoje

(atnaujinta 15:04 2021.03.01)
Realusis darbo užmokestis 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį padidėjo keturiais procentais, palyginti su trečiuoju ketvirčiu

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį atlyginimai Lietuvoje padidėjo 4,8 proc., praneša Statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 524,2 euro. Viešajame sektoriuje jis buvo lygus 1 686,8 euro arba 9,1 proc., o privačiajame — 1 450,7 euro arba 2,6 proc.

Statistikos departamentas pažymėjo, kad daugiausia bendrasis darbo užmokestis padidėjo švietime (14,9 proc.), kasybos pramonėje (11,5 proc.), o sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose (9,1 proc.), žemės ūkyje, miškininkystėje, žemės ūkyje ir žuvininkystėje (1 procentas), ir finansinė bei draudimo veikla (0,3 proc.).

2020 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje buvo 967,3 euro. Ketvirčiui jis augo 4,2 proc. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis buvo 1059,5 euro (8,1 proc. didesnis), o privačiame — 925,6 euro (2,3 proc. didesnis).

Realusis darbo užmokestis, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo keturiais procentais: viešajame sektoriuje — 7,9 proc., privačiajame — 2,1 proc.

Be to, metų bruto darbo užmokestis padidėjo 12,2 proc.: viešajame sektoriuje — 15,2 proc., privačiajame — 10,6 proc. grynasis darbo užmokestis per metus padidėjo 12,8 proc.: viešajame sektoriuje — 15,3 proc., privačiajame — 11,5 proc. Realusis darbo užmokestis padidėjo 12,2 proc .: viešajame sektoriuje — 14,7 proc., privačiajame — 10,9 proc.

Tegai:
Lietuva, atlyginimai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi

Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku

(atnaujinta 16:55 2021.04.12)
Valstybės vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su dabartiniu Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Apie tai pranešė prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas prezidentui pristatė prioritetinius kadencijos darbus, kurie apima finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, konkurencijos finansų sektoriuje didinimą, finansinių paslaugų prieinamumą, Lietuvos banko modernizavimą. Susitikime taip pat akcentuota būtinybė įveiklinti vietos kapitalo rinką, kurios prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatintų alternatyvas įprastiniams verslo kreditams.

Neišnaudotą potencialą taip pat turi Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu, rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra sukaupęs didelį įdirbį kredito rinkos analizės klausimais, kuris turi būti realizuotas su konkrečiais siūlymais, kaip užkardyti ir sumažinti struktūrines kredito rinkos ydas, prastinančias kredito prieinamumą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su pareigas pradėjusiu eiti Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
"Akivaizdu, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvoje siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Džiugu, kad naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi idėjų ir ryžto imtis struktūrinių pokyčių", — teigė Nausėda.

Susitikime kalbėta apie skaitmenizacijos atveriamas naujas galimybes veikti Lietuvos bankui efektyviau.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Susitikime aptartos prioritetinės Lietuvos banko veiklos kryptys ir artimiausio laikotarpio pirmininko darbai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad įdiegti modernūs technologiniai sprendimai paties Lietuvos banko veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos sumažinimas, vieno langelio principo įgyvendinimas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas – tai tik kelios iš Lietuvos banko, kaip institucijos, efektyvinimo ir modernizavimo krypčių.

Šimkui prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Šimkui Prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Šalies vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas.

Nuo balandžio 7 dienos Šimkus pakeitė centrinio banko vadovą Vitą Vasiliauską, kuris šias pareigas ėjo dvi kadencijas.

Tegai:
Lietuvos bankas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Elektros perdavimo linijos

Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą

(atnaujinta 21:13 2021.04.12)
Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu visos tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos Baltarusijos ir Lietuvos ruože buvo atjungtos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Pažymėta, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti galimas artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) pasekmes.

Valstybinės gamybos asociacijos "Belenergo" generalinio direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis dispečeris Denisas Kovaliovas pareiškė, kad bandymai buvo sėkmingi ir parodė Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be ryšių su Lietuvos elektros sistema.

"Be to, mes patvirtinome sukurtų techninių priemonių, skirtų pagerinti elektros energijos tiekimą mūsų pasienio energijos mazgams, patikimumą ir pakankamumą, daugiausia remonto kampanijos realizavimo sąlygomis. Šios techninės priemonės turi būti įgyvendintos iki 2023 metų", — pažymėjo jis.

Baltarusijos ir Lietuvos elektros sistemas jungia 13 elektros perdavimo linijų. Keturi iš jų yra 330 kilovoltų, per jas importo-eksporto operacijos gali būti atliekamos dideliais kiekiais. Likusios perdavimo linijos naudojamos tiekiant elektros energiją pasienio elektros mazgams tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos energetikos sistemų.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
energetika, elektra, Baltarusija, Lietuva
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema