Astravo AE

Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus BRELL 

(atnaujinta 16:51 2021.03.01)
Vilnius neperka baltarusiškos elektros energijos, tačiau jei tai daro kita elektros tinkle dalyvaujanti šalis, ji teka per Lietuvos jungtį, sakė Masiulis

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Astravo AE boikotuoti neįmanoma neatjungus Lietuvos elektros tinklų nuo energijos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), sakė "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis. Tai praneša TASS, remdamasi Lietuvos žiniasklaida.

"Lietuva pati tokios elektros neperka, situacija tokia susidaro dėl to, kad turime jungtis su Baltarusija, o jeigu kažkas kitose rinkose perka šią elektrą, per tas jungtis ji teka. Ką tie žmonės, kurie nuperka, su ta elektra padaro, yra kitas klausimas. Tai jeigu Latvijos biržoje ši elektra yra perkama, nors, kaip teigia, latviai, tai rusiška elektra, prie kiekvieno elektrono žmogaus nepastatysi, kol turime jungtis ir neįvyko sinchronizacija, tol ta elektra vienaip ar kitaip tekės. Ar tai bus tik fizinis, techninis srautas, ar ir komercinis srautas, kaip kai kuriais atvejais dabar matome, kuris nuperkamas Latvijoje ir po to kažkaip grąžinamas į Lietuvą – kurį laiką tokie dalykai bus", — sakė jis.

Pasak Masiulio, į Lietuvos tinklus gali patekti kai kurie techniniai elektros srautai, už kuriuos pinigai nėra mokami, tačiau svarbu, kad nebūtų komercinių tiekimų, dėl kurių būtų finansuojama Baltarusijos atominė energija.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Baltarusijos elektra, tiekiama respublikai per BY ir LT ryšį, yra parduodama Latvijos prekybos zonoje. Dėl to Lietuva vartoja ir moka Baltarusijos elektrą, o tai, jo nuomone, kelia grėsmę respublikos pasitraukimui iš BRELL ir sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą.

Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
BRELL, Astravo AE
Dar šia tema
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Sputnik Lietuva apkaltinta "dezinformacija" apie Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu
Darbas biure

Lietuvos vyriausybė pritarė Baltarusijos verslui naudingoms pataisoms

(atnaujinta 19:58 2021.04.21)
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Armonaitės, investuoti ir persikelti į Lietuvą domisi daugiau kaip 100 Baltarusijos įmonių

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė pritarė  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotam įstatymų paketui, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos perkelti įmonės darbuotojus ir jų šeimos narius, perkeliant įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių į Lietuvą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pasak ministerijos vadovės Aušrinės Armonaitės, norint pritraukti tarptautinių investicijas ir sustiprinti savo konkurencingumą, reikia pasiūlyti patrauklias sąlygas. Tarp jų — patogus darbuotojų ir jų šeimos narių perkėlimas į Lietuvą. Ministrė išreiškė viltį, kad šia galimybe pasinaudos Baltarusijos piliečiai.

"Šiuo metu galimybėmis investuoti ir persikelti į Lietuvą domisi  daugiau kaip 100 Baltarusijos įmonių", — pareiškė Armonaitė.

Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visi perkeliami darbuotojai. Užimtumo tarnyba nevertintų tokių darbuotojų kvalifikacijos ar darbo patirties — dėl jų tinkamumo dirbti spręstų pats investuotojas. Taip pat nebūtų vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius — jie turėtų teisę dirbti Lietuvoje ir gautų tokios pat trukmės leidimą gyventi.

Ši nuostata galiotų Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių, turinčioms įsipareigojimų dėl investicijų už ne mažesnę kaip 1,45 mln. eurų sumą ir ketinančioms sukurti ne mažiau kaip 20 darbo vietų.  Siekdamas užkirsti kelią išnaudojimo atvejams, investuotojas įsipareigotų savo darbuotojams mokėti ne mažesnį kaip 1,5 vidutinį darbo užmokestį pagal savivaldybę, kurioje investuojama.

Įstatymų pakeitimus Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje. Jei Seimas pritars, įstatymų pakeitimai įsigaliotų šių metų birželio 1 dieną.

Anksčiau įvyko masiškas Baltarusijos IT įmonių pasitraukimas į Lietuvą. Sprendimas pervesti verslą į kaimyninę šalią yra susijęs su politine situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį. Lietuva savo ruožtu bando palengvinti Baltarusijos verslo perkėlimo sąlygas, kad priviliotų aukštos kvalifikacijos specialistus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė savo ruožtu pasmerkė Lietuvos valdžią, kuri, padėdama Baltarusijos įmonių darbuotojams ir jų šeimoms persikelti į Lietuvą, tuo pačiu metu palieka šimtus žmonių "visuomenės nuošalyje". Taip ji pakomentavo situaciją su "Belorus" sanatorija Druskininkuose.

Ji taip pat pažymėjo, kad šioje situacijoje kai kurie valdančiosios daugumos politikai įsigudrina apkaltinti pačius sanatorijos darbuotojus, esą "jie žino, kad dirba režimui, kuris pūdo žmones kalėjimuose, todėl už pasirinkimą dirbti šioje gydymo įstaigoje jie turį sumokėti".

nterviu Sputnik Lietuva politologas, Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Politikos teorijos katedros docentas Kirillas Koktyšas pažymėjo, kad IT verslo persikėlimas iš Baltarusijos į Baltijos šalis planavo Vakarai. Jo nuomone, Baltarusijos specialistai ras ne "pasakų vitriną" Baltijos šalyse, o ekonomines ir socialines problemas.

Tegai:
verslas, Baltarusija, Lietuva
Nord Stream-2

Vokietija nurodė savo poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:57 2021.04.21)
Balandžio 20 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė priėmusi sprendimą dujotiekio naudai. Anot jos, Berlynas turėtų remti prekybą su Maskva, taip pat energetikos srityje. Nepaisant nesutarimų, politikė taip pat paragino palaikyti dialogą su Rusija

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministrės Annegretos Kramp-Karrenbauer pozicija dėl "Nord Stream-2" dujotiekio paremta dujų tiekimo reguliavimu. Apie tai paskelbė Vokietijos gynybos ministerija balandžio 21 dieną, praneša RIA Novosti.

Pabrėžiama, kad apie statybų proceso užbaigimą nebuvo kalbama.

Balandžio 20 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė už "Nord Stream-2" statybą. Anot jos, Berlynas turėtų remti prekybą su Maskva, taip pat energetikos srityje. Nepaisant nesutarimų, politikė taip pat paragino palaikyti dialogą su Rusija.

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Jungtinės Valstijos 2019 metų gruodį įvedė sankcijas dujotiekiui. Vokietijos Federacinė Respublika remia dujotiekio užbaigimą ir pasisako prieš vienašališkas JAV ekstrateritorines sankcijas.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Kremlius pareiškė, kad Rusijos "Nord Stream-2" projekto partneriai nuosekliai ketina jį užbaigti, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad JAV sankcijos nesustabdys statybų.

Tegai:
Vokietija, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Balandžio 22-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 22-osios šventės

(atnaujinta 12:37 2021.04.21)
Šią dieną minima Tarptautinė Žemės diena, be to, šią dieną gimė vokiečių filosofas lietuvių kilmės Imanuelis Kantas

Balandžio 22-oji yra 112-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 253 dienos.

Šiandien saulė teka 06:03, leidžiasi 20:33, dienos ilgumas 14 val. 30 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Kajus, Leonas, Leonidas, Norvaidė, Vadimas, Visgailas, Visgaudė, Visgirdas.

Balandžio 22-ąją minima Tarptautinė motinos Žemės diena.

Pasaulyje tarptautinę motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 metais. Tarptautinės organizacijos UNIFY, EARTH DAY ir Planetos piliečių sąjunga kviečia vienytis sąmoningiems pokyčiams Žemėje.

Atliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuva Žemės globėja tapo 1992 metais.

Kasmet daugiau negu 190 pasaulio šalyse žmonės raginami vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais. Žemės dieną UNIFY ragina gyventi ir mylėti taikiai, harmoningai. Žmonės kviečiami dalyvauti medžių sodinimo akcijoje.

Lietuvos mokiniai, darželių auklėtiniai šią dieną sodina gėles, tvarko aplinką, gamina inkilėlius, kuria spektaklius, Žemei dainuoja dainas bei deklamuoja eilėraščius.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1724 metais gimė Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės mokslininkas, filosofas, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Mirė 1804 metais.

1856 metais gimė visuomenės veikėjas, knygnešys Jonas Ambrozaitis. Mirė 1916 metais Vilniuje.

1877 metais mirė žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda. Gimė 1846 metais.

1886 metais gimė Jonas Strazdas (Jaunutis), literatas, vertėjas, mėgėjų teatro veikėjas. Mirė 1972 metais m.

1892 metais gimė poetas Vincas Kopka.

1908 metais gimė Magdalena Mykolaitytė-Slavėnienė, poetė, V. Mykolaičio-Putino sesuo. Mirė 1984 metais Sidnėjuje (Australija).

1941 metais gimė dailininkas Algimantas Jonas Švėgžda.

1953 metais gimė teatro ir kino aktorius, režisierius, bardas Kostas Smoriginas.

1976 metais mirė geografijos mokslų daktaras, Lietuvos geografas bei ilgametis VU GMF dekano profesorius Vaclovas Chomskis. Gimė 1909 metais.

1992 metais Lietuva ir Kinija pasirašė pirmąją dvišalę valstybinę sutartį.

1999 metais Miunchene vykusiose Eurolygos finalinio ketverto varžybose Kauno "Žalgiris" rezultatu 82:74 nugalėjo Bolonijos "Kinder" ekipą ir iškovojo stipriausios Europos krepšinio komandos taurę.

2008 metais eidamas 73-iuosius metus, netikėtai mirė kino ir teatro aktorius Audris Mečislovas Chadaravičius. Aktorius sukūrė apie septyniasdešimt komiškų ir dramatiškų vaidmenų teatre ir kine. Įsimintiniausi jų — Ferdinandas Friedricho von Schillerio dramoje "Klasta ir meilė", Ostapas Benderis Ilja Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo "Dvylikoje kėdžių", Daumantas Justino Marcinkevičiaus dramoje "Mindaugas", Rostanevas spektaklyje "Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai", Firsas spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę "Vyšnių sodas" ir kitus.

2012 metais eidamas 71-uosius metus mirė režisierius Gintas Žilys.

Ši diena pasaulio istorijoje

1500 metais portugalų keliautojas Pedras Alvaresas Kabralas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu Brazilijoje.

1616 metais mirė ispanų rašytojas Migelis Servantesas, gerai žinomas kaip romano "Don Kichotas" autorius.

1724 metais gimė vokiečių filosofas Imanuelis Kantas.

1793 metais Džordžas Vašingtonas išleido Neutralumo deklaraciją, kuria JAV paskelbė, jog nesikiš į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karą.

1838 metais britų garlaivis "Sirius" tapo pirmuoju pasaulyje, per 18 dienų ir 10 valandų įveikusiu Atlanto vandenyną.

1870 metais gimė Rusijos kompartijos įkūrėjas Vladimiras Leninas. Mirė 1924 metais.

1904 metais gimė atominės bombos kūrėjas Robertas Openhaimeris.

1915 metais Vokietijos armija pirmą kartą panaudojo cheminį ginklą — mirtinas chloro dujas (Ipro upės slėnyje, Belgijos pietvakariuose); apsinuodijo 15 tūkst. žmonių, mirė 5 tūkst.

1969 metais 30-metis britas Robinas Noksas-Džonstonas per 312 dienų vienas jachta apiplaukė aplink pasaulį.

1970 metais pirmąkart švęsta Tarptautinė Žemės diena.

1994 metais sulaukęs 81-erių metų mirė 37-tasis JAV prezidentas (1969—1974) Ričardas Niksonas.

2012 metais Didžiosios Britanijos princui Hariui skirta humanitarinė premija už paramą labdaringoms organizacijoms, kurios teikia pagalbą sužeistiems britų ir amerikiečių kariams.

Tegai:
Pasaulinė Žemės diena, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai