Nord Stream-2 statybos

Karas dėl "Nord Stream-2" baigiasi, ar Lenkija yra pralaimėtoja?

(atnaujinta 22:27 2021.03.02)
Džo Baidenui "Nord Stream-2" nė motais, naujų sankcijų nebus, įsitikinę Vakarų žurnalistai. Tai reiškia, kad "karas" eina link pabaigos, ir Lenkija, matyt, pralaimės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vokietija jau seniai leido suprasti, kad mūru stos už "Nord Stream-2", rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Kiekvienas naujas teiginys tik patvirtina šią nuostatą. Iš esmės tik Donaldas Trampas trukdė įgyvendinti šį projektą. Dabar jo nebėra, o naujajam Amerikos prezidentui reikia užmegzti ryšius su JAV įžeista Europa. Atitinkamai, Vašingtonas, matyt, vis dėlto pasisuks veidu į Berlyną, leis užbaigti ir paleisti dujotiekį.

Atrodytų, ką su tuo bendro turi Varšuva? Atsakymą pateikia savaitraščio "Myśl Polska" žurnalistas Stanislavas Levickis. Lenkija daugiau nei du dešimtmečius kovojo prieš Rusijos dujas, ir kova netrukus bus pralaimėta. 1994 metais sudarytas tarptautinis susitarimas dėl dalies "Jamal-Europa" dujotiekio per Lenkijos teritoriją statybos koordinavimo. Tame pačiame dokumente buvo pasakyta, kad bus pirmoji ir antroji linijos. Varšuva nesutiko su antrąja, ir Maskva nusprendė "Nord Stream" nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Užbaigus "Nord Stream-2", tiek Lenkija, tiek Ukraina praras galimybę kaišioti pagalius Maskvai į ratus. Rusijos dujotiekiai kurą tieks iš rytų į vakarus, apeidami šias šalis.

Dabar Varšuva gali tik mąstyti: "O jei mes tada būtume leidę statyti antrą "Jamal" dujotiekio liniją, tada galėtume užsidirbti pinigų tranzitui ir atrodyti solidžiai visų partnerių akivaizdoje. Tačiau istorija, kaip žinote, netoleruoja tariamosios nuosakos".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Axios": JAV neigia derybas su Vokietija dėl "Nord Stream-2"
Vokietija susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas
"Wintershall Dea" nemato problemų finansuoti "Nord Stream-2"
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksportas augo 25 proc.

(atnaujinta 10:39 2021.04.16)
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės bendrai eksportavo daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninių maisto produktų; daugiausia – į Ukrainą, Libiją ir Moldovą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Gyvūninių maisto produktų iš Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtadaliu, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo eksportuota daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninės kilmės maisto produktų arba 25 proc. jų daugiau nei pernai tuo pačiu laiku – pernai šios produkcijos išvežimai siekė 85 tūkst. tonų.

"Nepaisant pandemijos iššūkių, dokumentų, reikalingų eksportuojamai produkcijai, išdavimas vyksta sklandžiai, verslui būtinos paslaugos ir karantino metu suteikiamos operatyviai. Reikia pasidžiaugti, kad tai irgi prisideda prie nuosekliai augančių Lietuvos verslo eksporto apimčių", – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Daugiausiai – 45 proc. – paaugo žuvies ir žuvininkystės produktų eksportas. Didžiausi kiekiai šios produkcijos parduoti Ukrainos (39,3 tūkst. t) ir Moldovos (2,2 tūkst. t) rinkoms.

Šiemet taip pat stebimas didėjantis mėsos eksportas – per pirmą šių metų ketvirtį paaugo 26 proc., palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu. Jautieną Lietuvos gamintojai daugiausiai eksportavo į Norvegiją (466 t), Gruziją (171 t) ir Kiniją (101 t), tuo tarpu paukštieną – į Vietnamą (465 t), Kirgiziją (310 t), Sierą Leonę (226 t) bei Mozambiką (200 t).

Pieno produktų eksportas paaugo 15 proc. Jų daugiausia buvo eksportuota į Libiją (beveik 5 tūkst. t), Vietnamą (2,2 tūkst. t) ir Kiniją (1,7 tūkst. t).

Šiuo metu maisto produktus, pašarus ir gyvūnus Lietuvos įmonės gali eksportuoti į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. 

Kiekviena į užsienį išvežama produktų siunta yra tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus.

Tegai:
Moldova, maisto produktų eksportas, eksportas, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
"Bloomberg": ES ketina blokuoti "AstraZeneca" eksportą į Didžiąją Britaniją
Rusija tapo pagrindine Lietuvos eksporto partnere
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų

(atnaujinta 10:50 2021.04.16)
Daugiau nei 72 procentus bendrovės akcijų valdo valstybė, o daugiau nei dešimt procentų — koncernas "Achemos grupė"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos įmonė, naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) pasiūlė akcininkams dividendais išmokėti penkis milijonus eurų, tai yra 45 proc. nuo koreguotojo bendrovės grynojo pelno, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

KN dividendų politika numato, kad bendrovės vadovybės siūlymu valdyba siūlomą dividendų dydį kasmet nustato atsižvelgdama į bendrovės finansinius rodiklius bei strategiją. 2020 m. bendrovė gavo 77,5 mln. eurų pajamų, EBITDA buvo 45 mln. eurų. Koreguotas 2020 m. bendrovės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų.

Sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į gautą pakoreguotą grynąjį pelną per praėjusius metus.

KN vadovybės siūlymui turi pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime, kuris vyks 2021 metų balandžio 30 dieną.

Valstybei priklauso 72,32 proc. KN akcijų, o 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas "Achemos grupė". Kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams.

Tegai:
Klaipėdos nafta, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje yra toks pelningas, kad juo beveik nesinaudojama
Ekspertas: Lenkija planuoja tapti pagrindiniu SGD iš JAV centru Europoje
Lietuva gavo penktąjį per balandį tanklaivį su SGD iš Rusijos