Autobuso vairuotojo vieta

Tarpmiestinis keleivinis transportas yra ant žlugimo ribos

(atnaujinta 23:37 2021.03.04)
Lietuvoje, anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivinis transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes tam neliks pinigų

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Didžioji dauguma tarpmiestinių keleivių vežimo bendrovių, veikiančių Lietuvoje, šiuo metu yra ties žlugimo riba. Apie tai pranešė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Koronaviruso pandemijos metu šios įmonės buvo stipriai nukentėjusios. Asociacija pažymėjo, kad įmonės vos išgyvena, nesugebėdamos keleiviams pilnai teikti paslaugų. Jie priversti sumažinti kelionių skaičių, į jas išleisti vis mažiau autobusų, nes beveik nesurenka pinigų net būtiniausioms eksploatacijos išlaidoms padengti.

Asociacijos duomenimis, praėjusių metų kovą–rugsėjį per pandemiją keleivių transporto sektorius patyrė beveik 25 milijonų eurų nuostolius, negavo daugiau kaip 64 milijonų eurų pajamų.

Kaunas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, visas transporto sektorius išgyvena vis sunkesnius laikus, ypač vidutinės ir mažos įmonės, kurios iki pandemijos neturėjo pakankamai finansinių išteklių. Jis pridūrė, kad praėjusiais metais tolimųjų reisų keleivių vežėjai negavo reikiamos finansinės valstybės pagalbos.

Jis sakė, kad ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės buvo ne kartą prašoma paramos, tačiau nesėkmingai.

Anot vežėjų, gali ateiti diena, kai tarpmiestinis keleivių transportas paprasčiausiai nustos veikti, nes pinigų tam neliks.

Pažymima, kad dabartinė padėtis gali sukelti įmonių bankrotą.

Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kurią naudojo savivaldybės įmonės, yra subsidijos už prastovas darbo vietoms išsaugoti ir laikotarpiui po prastovos karantino metu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ši priemonė išnyko.

Lietuvos transporto sektoriuje dirba daugiau nei 70 tūkstančių žmonių ir beveik penki tūkstančiai įmonių, tačiau šis sektorius palaipsniui mažėja dėl nepalankių sąlygų plėtrai respublikoje.

Vežėjams aktualus pakeitimas įsigaliojo pirmadienį. Nuo šiol apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Reikia užpildyti atitinkamą formą, kai tik paaiškės išvykimo laikas.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
pinigai, miesto transportas, transportas
Nord Stream 2 statybos

Ekspertas atskleidė "kompromiso" tarp Vokietijos ir JAV dėl "Nord Stream 2" esmę

(atnaujinta 10:12 2021.04.22)
Sputnik radijo eteryje pagrindinis Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream 2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministerija paaiškino vadovės Annegret Kramp-Karrenbauer poziciją dėl" Nord Stream 2".

Sputnik radijo eteryje ekspertas Sergejus Fiodorovas pasidalino mintimis, ką reiškia Vokietijos politikų pareiškimai šiuo klausimu.

Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer politinė pozicija dėl "Nord Stream-2" yra poreikis ateityje reguliuoti dujų tiekimą dujotiekiu, "priklausomai nuo Rusijos elgesio", sakė žinybos atstovas.

"Vokietijos gynybos ministrė padarė pareiškimus šiuo klausimu, kai jos kolega iš Pentagono  Loydas Austinas atvyko į Vokietiją iš JAV. Ji ten padarė pareiškimą ir sakė esanti giliai įsitikinusi, kad net jei "Nord Stream 2" projektas tęsis, dujų tranzito klausimas galiausiai turėtų priklausyti nuo Rusijos elgesio", - aiškino Gynybos ministerijos atstovas pabrėždamas, kad tai yra Kramp-Karrenbauer politinė pozicija.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovė ne kartą yra pateikusi prieštaringų pareiškimų apie "Nord Stream 2". Pavyzdžiui, pasak Vokietijos televizijos kanalo NTV, Kramp-Karrenbauer teigė abejojanti dujotiekio "Nord Stream 2" ateitimi, tačiau nematanti galimybės sustabdyti beveik baigtą projektą.

Sputnik radijo eteryje pagrindinis Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream 2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Man atrodo, kad, matyt, vokiečiai rado kažkokį kompromisą su (JAV prezidento Džo) Baideno administracija dėl "Nord Stream 2" užbaigimo.

Neatsitiktinai įžvelgiame tam tikrų prieštaravimų Baideno administracijoje aišku, kad tiet yra tiek vanagų, tiek žmonių, kurie yra pasirengę sušvelninti Amerikos poziciją Rusijos atžvilgiu. Matyt, kalbėdami apie "Nord Stream", amerikiečiai pažadėjo nebekaičioti pagalių į ratus", - mano Sergejus Fiodorovas.

Berlynas, jo nuomone, galėtų pažadėti reguliuoti dujotiekiu tiekiamų dujų kiekius, priklausomai nuo Rusijos pozicijos tam tikrais klausimais.

"Manau, kad daugelis politikų Vokietijoje laikosi griežtos pozicijos (Maskvos atžvilgiu, - Sputnik), o Kramp-Karrenbauer lūpomis jie išreiškia šią poziciją — jie tiki, kad įmanoma užbaigti statybas, o tada nustatyti sąlygas Rusijai ir priklausomai nuo jos "elgesio" reguliuoti tiekiamų dujų kiekį. Šis sprendimas yra kompromisas, be kita ko, jis paaiškina Kramp-Karrenbauer poziciją šiuo klausimu", — sakė Fiodorovas.

"Nord Stream 2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas įvertino Baideno teiginius apie "Nord Stream-2"
Nemažai Vokietijos politikų ragino atsisakyti "Nord Stream-2"
Ekspertas: Merkel padėjo "savo tašką" "Nord Stream-2" klausimu
Ignalinos AE

EK patvirtino Lietuvoje saugomų radioaktyviųjų atliekų utilizavimo planą

(atnaujinta 20:38 2021.04.21)
1989 metais buvo nuspręsta uždaryti saugyklą, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių nutraukiant ir ardant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą (RAS), tvarkymo planą. Apie tai pranešė Ignalinos AE (IAE) spaudos tarnyba.

EK pabrėžė, jog įgyvendinant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimą, nei įprastomis veiklos sąlygomis, nei įvykus bendruosiuose duomenyse aprašytoms avarijoms, kaimyninių valstybių vanduo, dirvožemis ar oras neturėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis taip, kad tai darytų reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai.

Europos Komisijos išvada yra viena iš būtinų sąlygų IAE siekiant gauti licenciją vykdyti Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimą.

"Maišiagalos RAS griovimo ir radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbai bus vykdomi IAE jėgomis gavus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licenciją vykdyti saugyklos eksploatavimo nutraukimą ir įrengus visą reikiamą radioaktyviųjų atliekų saugiam išėmimui iš saugyklos infrastruktūrą", — sakoma pranešime.

Maišiagalos saugykla — tai gelžbetoninis rūsys, esantis trijų metrų gylyje ir apimantis 200 kubinių metrų plotą. Maišiagalos saugykloje yra pramonės įmonių, medicinos ir mokslo įstaigų bei karinių dalinių radiacinių atliekų. Nerūšiuotos ir neperdirbtos atliekos buvo kaupiamos nuo 1963 iki 1988 metų.

Nuo 1989 metų saugyklos veikla sustabdyta, o atliekos buvo siunčiamos į Ignalinos atominės elektrinės saugyklą. Planuojama, kad iki 2023 metų atliekų likučiai bus nukreipti į IAE.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Po to prasidėjo jos eksploatavimo nutraukimas.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Bendra IAE išmontavimo darbų kaina siekia 3,316 mlrd. eurų, juos planuojama baigti 2038 metais.

Tegai:
Lietuva, Ignalina, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Dar šia tema
Ignalinos AE išmontuota daugiau nei 7 tūkst tonų įrangos ir betono
Būsena — nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi
Ignalinos AE sureagavo į žiniasklaidos pranešimus apie nepakankamą betono kiekį
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune

(atnaujinta 12:44 2021.04.22)
Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. Tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą.

"Tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 proc. siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį", — pažymėta pranešime.

Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims. Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 proc. šiuo metu turi imunitetą COVID-19.

Švietimo darbuotojų ir 65+ amžiaus asmenų grupėse, kuriose tik neseniai imunizacijos lygis perkopė 50 proc., atvejų augimas yra šiek tiek lėtesnis nei likusioje populiacijoje, bet tokio stipraus efekto kaip tarp medikų ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų dar teks palaukti.

Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. 

Tegai:
COVID-19, Vilnius, Kaunas
Dar šia tema
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Lietuvoje per parą nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą