Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: tai, kad Lietuva atsisako Baltarusijos produktų, ribojasi su idiotizmu

(atnaujinta 00:53 2021.03.05)
Lietuvos valdžia priimdama ekonominius sprendimus remiasi politiniais motyvais, teigia ekspertas Ivanas Lizanas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Priimant sprendimus nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių Lietuvos valdžia nesivadovauja sveiku protu, interviu Sputnik Lietuva sako "Sonar-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas.

Anksčiau pranešta, kad priėmus sprendimą nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių, bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" nusprendė pirkimo laimėtoju paskelbti tiekėją UAB "SLO Lithuania". Bendrovė tvirtina, kad šis sprendimas buvo priimtas "įvertinus papildomai pateiktą informaciją".

"Neatimkime iš Lietuvos politikų suverenios nepriklausomos teisės permokėti už viską, ką jie perka dėl politinių priežasčių, o ne dėl ekonomiškumo, sveiko proto bei kainos ir kokybės santykio. Šiuo atžvilgiu Lietuvos politikams galima palinkėti nesustoti ir imti pavyzdį iš Ukrainos. <...> Visa ši istorija reikalauja nepaprastai didelės kainos — tik ne iš Rusijos ar Baltarusijos, tai eilinis įrodymas, kad daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų yra žmonių, kurie, pirma, nemoka skaičiuoti pinigų, nes nesupranta, kaip šie pinigai uždirbami ekonomikoje. Antra, nedraugauja su sveiku protu. Trečia, jiems svarbi politika, o ne ekonomika ir piliečių gerovė, nekalbant apie tai, kad tai padarytų jų gyvenimą patogesnį", — pakomentavo Lizanas.

Ekspertas pažymėjo, kad vargu ar Lietuva pakeis savo politiką, o nukentėti gali ir paprasti piliečiai, kuriems "suverš diržus".

"Patriotizmas, esantis ties idiotizmo riba, yra vienaip ar kitaip skatinamas arba šalies viduje, leidžiant nukreipti į savo pusę dešiniųjų rinkėjų balsus, arba už šalies, leidžiant jiems vadovautis Europos Sąjungos ir JAV nustatyta politika. Deja, jie permokėjo, permoka ir permokės toliau. Šiuo atžvilgiu prošvaistės nebus", — pareiškė ekspertas.

Šių metų vasario 15 dieną ESO paskelbto konkurso laimėtoja pripažinta mažesnę kainą pasiūliusi UAB "Ekobana", importuojanti Baltarusijos gamintojo transformatorius.

Bendrovės pasiūlymo kaina buvo 5 mln. eurų be PVM. Tačiau vėliau "Ignitis grupė" nurodė dukterinei įmonei ESO imtis veiksmų, kad nesudarytų sutarties su šia įmone, buvo nuspręsta nesudaryti sutarties su šiuo tiekėju. UAB "Ekobana" pasiūlymas vasario 18 dieną buvo atmestas.

Be to, anksčiau Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pasipiktino tuo, kad Lietuva perka produkciją iš Minsko elektrotechnikos gamyklos, kuri yra "pavaldi" šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "režimui".

Saudargas, remdamasis Lietuvos žiniasklaidos atliktu tyrimu, teigė, kad bendrovės vadovybė esą išdavė savo protestuojančius darbuotojus juos persekiodama ir atleisdama iš darbo už opozocinę veiklą.

Tegai:
politika, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi

Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku

(atnaujinta 16:55 2021.04.12)
Valstybės vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su dabartiniu Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Apie tai pranešė prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas prezidentui pristatė prioritetinius kadencijos darbus, kurie apima finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, konkurencijos finansų sektoriuje didinimą, finansinių paslaugų prieinamumą, Lietuvos banko modernizavimą. Susitikime taip pat akcentuota būtinybė įveiklinti vietos kapitalo rinką, kurios prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatintų alternatyvas įprastiniams verslo kreditams.

Neišnaudotą potencialą taip pat turi Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu, rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra sukaupęs didelį įdirbį kredito rinkos analizės klausimais, kuris turi būti realizuotas su konkrečiais siūlymais, kaip užkardyti ir sumažinti struktūrines kredito rinkos ydas, prastinančias kredito prieinamumą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su pareigas pradėjusiu eiti Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
"Akivaizdu, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvoje siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Džiugu, kad naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi idėjų ir ryžto imtis struktūrinių pokyčių", — teigė Nausėda.

Susitikime kalbėta apie skaitmenizacijos atveriamas naujas galimybes veikti Lietuvos bankui efektyviau.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Susitikime aptartos prioritetinės Lietuvos banko veiklos kryptys ir artimiausio laikotarpio pirmininko darbai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad įdiegti modernūs technologiniai sprendimai paties Lietuvos banko veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos sumažinimas, vieno langelio principo įgyvendinimas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas – tai tik kelios iš Lietuvos banko, kaip institucijos, efektyvinimo ir modernizavimo krypčių.

Šimkui prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Šimkui Prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Šalies vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas.

Nuo balandžio 7 dienos Šimkus pakeitė centrinio banko vadovą Vitą Vasiliauską, kuris šias pareigas ėjo dvi kadencijas.

Tegai:
Lietuvos bankas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Elektros perdavimo linijos

Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą

(atnaujinta 21:13 2021.04.12)
Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu visos tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos Baltarusijos ir Lietuvos ruože buvo atjungtos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Pažymėta, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti galimas artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) pasekmes.

Valstybinės gamybos asociacijos "Belenergo" generalinio direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis dispečeris Denisas Kovaliovas pareiškė, kad bandymai buvo sėkmingi ir parodė Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be ryšių su Lietuvos elektros sistema.

"Be to, mes patvirtinome sukurtų techninių priemonių, skirtų pagerinti elektros energijos tiekimą mūsų pasienio energijos mazgams, patikimumą ir pakankamumą, daugiausia remonto kampanijos realizavimo sąlygomis. Šios techninės priemonės turi būti įgyvendintos iki 2023 metų", — pažymėjo jis.

Baltarusijos ir Lietuvos elektros sistemas jungia 13 elektros perdavimo linijų. Keturi iš jų yra 330 kilovoltų, per jas importo-eksporto operacijos gali būti atliekamos dideliais kiekiais. Likusios perdavimo linijos naudojamos tiekiant elektros energiją pasienio elektros mazgams tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos energetikos sistemų.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
energetika, elektra, Baltarusija, Lietuva
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas

Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras

(atnaujinta 21:33 2021.04.12)
Nujausdamas savo išėjimą, 99 metų Edinburgo hercogas pasikvietė savo pirmagimį princą Čarlzą ir kreipėsi į jį su labai asmenišku prašymu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Mirusysis Didžiosios Britanijos karalienės vyras princas Filipas nujautė savo mirtį: mirties patale jis išsakė savo paskutinį norą sūnui Čarlzui.

Keletą mėnesių princas Filipas bandė kovoti už savo gyvybę. Hercogas persirgo COVID-19, po to jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, mėnesį jis praleido ligoninėje. Tuo metu jį aplankė sūnus Čarlzas, kuris su ašaromis išėjo iš ligoninės. Balandžio 9 dieną Jos Didenybės vyras mirė, o Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.

Dabar paaiškėjo tėvo ir sūnaus susitikimo detalės: per atvirą pokalbį princas Filipas išsakė savo paskutinį norą princui Čarlzui.

Anot artimų šaltinių, hercogas paprašė įpėdinio pasirūpinti jo gyvenimo meile — Elžbieta II, kai jo nebebus šalia. Tokiu būdu jis priminė sūnui, kad netrukus jam teks prisiimti atsakomybę už visą šeimą.

Kaip pranešė leidinys "The Sun", karalienės vyras svajojo palikti gyvenimą namuose, artimųjų rate. Taip ir atsitiko: hercogas tyliai mirė savo miegamajame, o žmona buvo su juo iki paskutinio atodūsio, prisimindama jų begalinės meilės istoriją.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Mirė Elžbietos II vyras princas Filipas
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Britanijoje paskelbtas gedulas dėl princo Filipo mirties