Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo

(atnaujinta 12:31 2021.03.05)
Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudo būtent todėl, kad Minskas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos šalių į Leningrado srities uostus.

"Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginį Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos šalių uostus, kurie nukentėjo netekę Rusijos tranzito.

"Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

"Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi

Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku

(atnaujinta 16:55 2021.04.12)
Valstybės vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su dabartiniu Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Apie tai pranešė prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas prezidentui pristatė prioritetinius kadencijos darbus, kurie apima finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, konkurencijos finansų sektoriuje didinimą, finansinių paslaugų prieinamumą, Lietuvos banko modernizavimą. Susitikime taip pat akcentuota būtinybė įveiklinti vietos kapitalo rinką, kurios prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatintų alternatyvas įprastiniams verslo kreditams.

Neišnaudotą potencialą taip pat turi Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu, rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra sukaupęs didelį įdirbį kredito rinkos analizės klausimais, kuris turi būti realizuotas su konkrečiais siūlymais, kaip užkardyti ir sumažinti struktūrines kredito rinkos ydas, prastinančias kredito prieinamumą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su pareigas pradėjusiu eiti Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
"Akivaizdu, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvoje siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Džiugu, kad naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi idėjų ir ryžto imtis struktūrinių pokyčių", — teigė Nausėda.

Susitikime kalbėta apie skaitmenizacijos atveriamas naujas galimybes veikti Lietuvos bankui efektyviau.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Susitikime aptartos prioritetinės Lietuvos banko veiklos kryptys ir artimiausio laikotarpio pirmininko darbai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad įdiegti modernūs technologiniai sprendimai paties Lietuvos banko veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos sumažinimas, vieno langelio principo įgyvendinimas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas – tai tik kelios iš Lietuvos banko, kaip institucijos, efektyvinimo ir modernizavimo krypčių.

Šimkui prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Šimkui Prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Šalies vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas.

Nuo balandžio 7 dienos Šimkus pakeitė centrinio banko vadovą Vitą Vasiliauską, kuris šias pareigas ėjo dvi kadencijas.

Tegai:
Lietuvos bankas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Elektros perdavimo linijos

Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą

(atnaujinta 21:13 2021.04.12)
Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu visos tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos Baltarusijos ir Lietuvos ruože buvo atjungtos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Pažymėta, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti galimas artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) pasekmes.

Valstybinės gamybos asociacijos "Belenergo" generalinio direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis dispečeris Denisas Kovaliovas pareiškė, kad bandymai buvo sėkmingi ir parodė Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be ryšių su Lietuvos elektros sistema.

"Be to, mes patvirtinome sukurtų techninių priemonių, skirtų pagerinti elektros energijos tiekimą mūsų pasienio energijos mazgams, patikimumą ir pakankamumą, daugiausia remonto kampanijos realizavimo sąlygomis. Šios techninės priemonės turi būti įgyvendintos iki 2023 metų", — pažymėjo jis.

Baltarusijos ir Lietuvos elektros sistemas jungia 13 elektros perdavimo linijų. Keturi iš jų yra 330 kilovoltų, per jas importo-eksporto operacijos gali būti atliekamos dideliais kiekiais. Likusios perdavimo linijos naudojamos tiekiant elektros energiją pasienio elektros mazgams tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos energetikos sistemų.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
energetika, elektra, Baltarusija, Lietuva
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą