Piniginė, archyvinė nuotrauka

Sumažėjo minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų skaičius

(atnaujinta 09:22 2021.03.16)
Pernai spalio mėnesį Lietuvoje minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų buvo 112,1 tūkst., arba beveik 10 proc. visų darbuotojų

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Darbuotojų, spalio mėnesį gavusių minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje per metus sumažėjo 7,3 tūkst., praneša Statistikos departamentas. 

Pernai spalio mėnesį šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį bruto darbo užmokestį  gavusių darbuotojų buvo 112,1 tūkst., arba 9,9 proc. visų darbuotojų. Palyginti su 2019 metų spalio mėnesiu, jų sumažėjo 7,3 tūkst. (0,5 procentinio punkto). 86,8 tūkst. šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

Minimalioji mėnesinė alga 2019 metų spalio mėnesį buvo 555 eurai., 2020 metais — 607 eurai.

Pernai  spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo 25,3 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje — 1,6 proc. (4,7 tūkst.), privačiajame — 2,9 proc. (20,6 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei nekilnojamojo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2020 metais sudarė po 9,7 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų.

3 tūkst. ir daugiau

Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 eurą ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 10 512 darbuotojų ir siekė 54 126, iš jų privačiajame sektoriuje — 39 279, viešajame — 14 847. 

Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo informacijos ir ryšių veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos įmonėse.

Statistika rodo, kad tokius atlyginimus gavo 3,1 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų. Per metus jų dalis padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (1 455 EUR) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 63,8 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, mažiausia tokių darbuotojų buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse — 27 proc.

Darbo užmokesčio mediana siekė 1 200 eurų

2020 metų spalio mėnesį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 886 EUR, antras ketvirtadalis — nuo 886 iki 1 200 EUR, trečias — nuo 1 200 iki 1 716 EUR, paskutinis ketvirtadalis — 1 716 EUR ir daugiau. Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė — 2 091,4 euro — buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia — 762,2 euro — apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

Tegai:
Lietuva, atlyginimai
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip per metus pasikeitė atlyginimas Lietuvoje
Specialistai pataria, kaip elgtis po atlyginimo pakėlimo
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą
Tanklaivis Coral Favia

Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 17:15 2021.04.20)
Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Į Lietuvą per balandžio mėnesį atvyko šeši tanklaiviai, prikrauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos. Tai rodo laivo sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla. Antradienio popietę laivas įplaukė į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus duomenimis, tanklaivis turi pristatyti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Ankstesnę suskystintų gamtinių dujų siuntą Lietuva gavo praėjusį penktadienį. Laivas pristatė SGD krovinį į Lietuvą iš Amerikos Savanos uosto.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir ką bendro su tuo turi RF
Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)