Raktai duryse, archyvo nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kaip karantinas paveikė nekilnojamojo turto rinką

(atnaujinta 21:50 2021.03.16)
Vilniuje paskutinį 2020 metų ketvirtį būsto kainos didėjo 3,8 proc., Kaune šoktelėjo net 8 proc., o Klaipėdoje brango maždaug 3 proc.

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, pasakoja "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak Šimkaus, būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai — teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos. 

"Praėjusių metų pabaigoje atsirito dėl neapibrėžtumo pirmojo karantino metu atidėti būsto sandoriai, ir šis veiksnys taip pat didino būsto paklausą. Auganti paklausa sudarė sąlygas būsto kainoms kilti, tačiau kainos bent kol kas neatitrūko nuo gyventojų pajamų ir gyventojų galimybės įpirkti būstą nors ir nežymiai, tačiau augo visuose trijuose šalies didmiesčiuose", — sako Šimkus.

Būstas Vilniuje

Vilniuje paskutinį 2020 metų ketvirtį būsto kainos didėjo 3,8 proc. Kainas didžiąja dalimi į priekį stūmė antrinės rinkos sandoriai — senos statybos būstai brango 6 proc., o naujos statybos butų kainos per ketvirtį nesikeitė. 

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį sostinėje buvo parduota 3500 butų, ir buvo sumuštas 2019 metų sandorių rekordas. Stiprus augimas stebėtas ir naujos statybos butų pardavimuose, ir antrinėje butų rinkoje. 

Kaune aktyvi naujų butų rinka, Klaipėdoje — antrinė rinka 

"Kaunas taip pat pasižymėjo aktyvia būsto rinka, ypatingai naujų butų segmente. Be to, Kaune daug agresyviau nei Vilniuje augo būsto kainos, jos per ketvirtį šoktelėjo net 8 proc., tačiau atlyginimai šiame mieste augo taip pat labai sparčiai", — sako Šimkus. 

Remiantis "Swedbank" ekonomistų skaičiuojamu būsto įperkamumo indeksu, Kaune būsto įperkamumas augo nežymiai ir siekė 219. Tai reiškia, kad vidutinės kauniečių namų ūkių pajamos buvo 2,2 karto didesnės nei minimaliai reikalingos, norint įsigyti 55 kv. m. būstą.  

"Swedbank" vyresnysis ekonomistas atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje Klaipėda, pagal būsto įperkamumą, užtikrintai aplenkė Kauną. Per ketvirtį būstas Klaipėdoje brango maždaug 3 proc., kai tuo tarpu atlyginimai uostamiestyje ūgtelėjo 4,7 proc. 

"Būsto rinkos aktyvumas Klaipėdoje visiškai grįžo į normalų lygį — klaipėdiečiai paskutinįjį metų ketvirtį nupirko 800 butų. Kaip įprasta, Klaipėdoje dominuoja antrinės rinkos sandoriai, o naujų projektų vystymas gerokai atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno", — pastebi Šimkus. 

Būsto įperkamumas Rygoje ir Taline 

Situacija kaimyninių Baltijos šalių sostinių Rygos ir Talino būsto rinkose labai panaši į Lietuvos didmiesčių — po pavasarinės duobės jose aktyvumas metų gale šoko į naujas aukštumas. 

"Ir Rygoje, ir Taline atlyginimai ir būsto kainos augo panašiu tempu, tačiau šiek tiek sumažėjusios vyraujančios palūkanų normos kilstelėjo gyventojų galimybes įsigyti būstą", — komentuoja Šimkus.  

Pasak jo, būstas vis dar labiausiai įperkamas Rygoje, kur gyventojai gali įsigyti vidutiniškai 103 kv. m. būstą. Tiesa, verta paminėti, kad Rygos rinkoje dominuoja sovietiniu laikotarpiu statyti prastesnės kokybės būstai. 

Talinas, pagal būsto įperkamumą, šiek tiek lenkia Vilnių — Talino gyventojai įperka vidutiniškai 85,3 kv. m. ploto būstą, o vilniečių įperkamo būsto plotas siekia, atitinkamai, 79 kv. m. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, ekonomika
Dar šia tema
Per savaitę daugiau nei trečdalis kirtusių sieną su Lenkija asmenų neužpildė NVSC anketų
Karantinas atskleidė ir netolygaus darbų pasiskirstymo šeimose problemą
Neformaliojo švietimo asociacija ruošia kolektyvinį ieškinį valstybei
Elektros perdavimo linijos

Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą

(atnaujinta 14:26 2021.04.12)
Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu visos tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos Baltarusijos ir Lietuvos ruože buvo atjungtos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Bendrovė pažymėjo, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Valstybinės gamybos asociacijos "Belenergo" generalinio direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis dispečeris Denisas Kovalevas pareiškė, kad bandymai buvo sėkmingi ir parodė Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be ryšių su Lietuvos elektros sistema.

"Be to, mes patvirtinome sukurtų techninių priemonių, skirtų  pagerinti elektros energijos tiekimą mūsų pasienio energijos mazgams, patikimumą ir pakankamumą, daugiausia remonto kampanijos realizavimo sąlygomis. Šios techninės priemonės turi būti įgyvendintos iki 2023 metų", — pažymėjo jis.

Baltarusijos ir Lietuvos elektros sistemas jungia 13 elektros perdavimo linijų. Keturi iš jų yra 330 kilovoltų, per jas importo-eksporto operacijos gali būti atliekamos dideliais kiekiais. Likusios perdavimo linijos naudojamos tiekiant elektros energiją pasienio elektros mazgams tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos energetikos sistemų.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
energetika, elektra, Baltarusija, Lietuva
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju
JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas

JAV Lietuvos kariuomenei perduoda prieštankinius granatsvaidžius

(atnaujinta 14:04 2021.04.12)
Kaip teigiama Lietuvoje, amerikietiški ginklai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo" regione

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jungtinės Valstijos dovanos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ginklų perdavimo ceremonija vyks trečiadienį LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, M72 LAW granatsvaidžiai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo", taip pat "Baltijos regiono saugumo".

"Puikiai suprantame, kokioje sudėtingoje saugumo situacijoje yra mūsų regionas, todėl taip pat investuojame į savo gynybą, skiriame 2 procentus nuo BVP, didiname ir modernizuojame savo kariuomenę. Glaudžiai bendradarbiaujame su JAV įsigydami modernią įrangą (sraigtasparnius, šarvuotus visureigius) bei amuniciją (prieštankines raketų sistemas JAVELIN)", — sakė ministras.

Pranešama, kad granatsvaidžiai M72 LAW patikrinti kovinėmis sąlygomis JAV ir sąjungininkų pajėgų operacijose Irake ir Afganistane bei kitų konfliktų metu.

M72 LAW granatsvaidžius Amerikos armija 1962 metais priėmė kaip individualų prieštankinį ginklą. Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose M72 LAW serijos granatsvaidžius pakeitė naujesni ir efektyvesni ginklai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei