Nord Stream-2

Žiniasklaida sužinojo apie Vokietijos strategiją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 20:38 2021.03.16)
Be to, pasak Europos diplomatų, manoma, kad Amerikos valdžios institucijos nori derėtis dėl dujotiekio ir ieškoti bendro sprendimo

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Vokietija nori nupirkti laiko nesutarimams su JAV dėl "Nord Stream-2", kad būtų užbaigtas projektas, rašo "Reuters", remdamasi Europos diplomatais.

Pasak analitikų, dujotiekis yra paruoštas 95 procentais ir gali būti baigtas iki rugsėjo. Todėl Berlynas mano, kad po paleidimo Vašingtone situacija atrodys kitokia, o Amerikos politikų retorika pasikeis į pragmatiškesnę.

"Berlynas tikisi, kad geriausia strategija yra pristatyti JAV "faktą", kad projektas jau yra paruoštas", — sakoma straipsnyje.

Be to, pasak Europos diplomatų, FRG mano, kad Amerikos valdžios institucijos nori derėtis dėl dujotiekio ir ieškoti bendro sprendimo.

Tuo pačiu metu, kaip sakė "Reuters" Vašingtone, JAV toliau bendrauja su Vokietijos vyriausybe, kad išsiaiškintų sankcijų riziką. Agentūros pašnekovai pabrėžė, kad Amerika nėra įpareigota siūlyti galimybes dabartinėje situacijoje, nes mano, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai Vokietijos problema.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios nori savo suskystintas gamtines dujas tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Jis atsinaujino po metų — 2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Dėl to, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), sausio pabaigoje liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio iš bendro dviejų jo linijų ilgio — 2 460 kilometrų, liko nutiesti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Vokietijos Federacinė Respublika remia dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas JAV ekstrateritorines sankcijas.

Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (639)
Plieno pjovimo ceremonija Vakarų Baltijos laivų statykloje (VBLS)

 Vakarų Baltijos laivų statykla statys pakrančių apsaugos laivą Vokietijai

(atnaujinta 09:15 2021.04.17)
VBLS pastatytas laivas bus pastatytas iki šių metų lapkričio pabaigos, jis patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakarų Baltijos laivų statykla statys laivą Vokietijos kompanijai "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG", galutinis projekto užsakovas — Vokietijos federalinė policijos vadovybė.

Tai bus jau trečiasis pakrančių apsaugai skirtas laivas, kurį VBLS užsakė pastatyti Vokietijos kompanija "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG". 

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

"Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai", − teigė Šileika.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą, iš dalies įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus. Laivas patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius

TSRS lengvųjų automobilių parkas

(atnaujinta 18:42 2021.04.16)
1991 metais, prieš TSRS žlugimą, Sąjungoje buvo 16,9 mln. lengvųjų automobilių. 1 000 gyventojų teko 59 automobiliai.
TSRS lengvųjų automobilių parkas
© Sputnik

1991 metais Rusijos TFSR 1 000 žmonių teko 60 lengvųjų automobilių, t. y. tada kas septynioliktas gyventojas turėjo automobilį.

Mažiausią parką tuomet turėjo Moldova — 170 tūkstančių automobilių. Didžiausias gyventojų motorizacijos laipsnis pastebėtas Estijoje, 1 000 žmonių ten teko 138 automobiliai.

Tegai:
Lietuva, TSRS, automobiliai, automobilis