Pinigai

Aplinkos ministerija siūlo, kad nuo 2023 metų visi viešieji pirkimai būtų žalieji

(atnaujinta 22:02 2021.03.16)
Pabrėžiama, kad 2019 metais viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl žalieji pirkimai gali tapti persilaužimo veiksniu siekiant neutralios klimatui ekonomikos

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Aplinkos ministerija parengė Nutarimą dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo bei teikia visuomenei įvertinti.

Pažymima, kad pagal jį numatoma iki 2021 metų pabaigos žaliųjų pirkimų krepšelį padidinti iki ne mažiau kaip 30 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 metais — 60 proc., o po dvejų metų valstybinės įstaigos visas prekes, paslaugas ir darbus turės įsigyti tik šiuo būdu.

"Dabartinė Vyriausybė užsibrėžusi tapti neutralia klimatui. Valstybė yra vienas didžiausių paslaugų, rangos ir prekių pirkėjų šalyje. Pakeldama savo pirkimų standartą valstybė iš esmės gali paskatinti ekologiškų prekių pasiūlos proveržį, antrinių žaliavų panaudojimą renkantis produktus ir statyboje, socialiai tvarias paslaugas", — teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pažymima, kad bus tobulinamos perkančiųjų organizacijų ir subjektų kompetencijos. Taip pat stiprinamas Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmuo — ji turės tapti žaliųjų pirkimų kompetencijų centru, skirti daugiau dėmesio įstaigų, įmonių informavimui ir konsultavimui žaliųjų pirkimų klausimais, stebėti ir vertinti padarytą pažangą bei apie tai informuoti Vyriausybę.

Taip pat Aplinkos ministerija II šių metų ketvirtį turės parengti ir patvirtinti Žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planą, kuriame bus numatyti konkretūs žingsniai stiprinant perkančiųjų organizacijų gebėjimus, vykdant stebėseną, tobulinant teisės aktus.

"Įstaigos, atsakingos už ES, nacionalinių finansavimo programų lėšų skirstymą ir administravimą, turi parengti ir atnaujinti jų teisinį reguliavimą. Į jį būtų įtraukta prievolė subjektams, įgyvendinantiems šiomis lėšomis finansuojamus projektus, vykdant pirkimus taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad 2019 metais viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų, todėl žalieji pirkimai gali tapti persilaužimo veiksniu siekiant neutralios klimatui ekonomikos.

Tegai:
Aplinkos ministerija, ekonomika
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Spėti per 11 dienų: Lietuvos prezidentas įvertino ekonomikos atkūrimo planą

(atnaujinta 10:20 2021.04.20)
Vyriausybės pateiktame dokumente turėtų būti aiškūs atsakymai, kaip pasikeis ekonomikos struktūra, gyventojų pajamos ir socialiniai rodikliai po jo įgyvendinimo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.

Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai — į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.

Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.

Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.

Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
Gitanas Nausėda, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo tvarką
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Šalis vėl "nyksta": nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo
Manometrai, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu

(atnaujinta 15:27 2021.04.19)
Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų, praneša Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".

Kaip pažymima, reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

Bendrovės duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į šalį patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.

"Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus. 

Augant elektros poreikiui, elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos — 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. 

Tegai:
Amber Grid, dujos, Lietuva
Vilnius

Lietuviai perspėjami apie paskiepytus "tyliuosius COVID-19 nešiotojus"

(atnaujinta 10:37 2021.04.20)
Koronavirusas gali daugintis kvėpavimo takuose, nors pats nešiotojas nejaus jokių simptomų dėl vakcinos

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija priminė, kad paskiepyti žmonės vis tiek gali būti koronaviruso nešiotojai ir užkrėsti kitus.

Vakcinos nuo COVID-19 apsaugo nuo simptomų, sunkios ligos eigos bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių, kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. 

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pabrėžė, kad paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą.

"Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes", — paragino jis.

Gydytojo teigimu, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Strioga paaiškino, kad kai bus vakcinuota didžioji dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei.

"Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos", — perspėjo gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.

Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 235,3 tūkstančio COVID-19 atvejų, nuo infekcijos mirė 3 785 žmonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje