Klaipėdos jūrų uostas

Jūrinė patariamoji taryba atnaujins savo veiklą Susisiekimo ministerijoje

(atnaujinta 16:19 2021.03.17)
Pabrėžiama, kad susitikime dalyvavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų asociacijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir kitų socialinių partnerių atstovai

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniame susitikime su Lietuvos jūrų laivybos atstovais sutarė kartu su jūrine bendruomene nustatyti šios srities strateginius prioritetus, spręsti laivų savininkams ir jūrininkams svarbius veiklos ir socialinius klausimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikime dalyvavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų asociacijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir kitų socialinių partnerių atstovai.

"Sveikindamas susitikimo dalyvius su Lietuvos jūrų laivyno šimtmečiu, ministras pabrėžė jūrų transporto ir uosto reikšmę visos šalies susisiekimo sektoriaus konkurencingumui ir pakvietė jūrinę bendruomenę kartu ieškoti būdų jam didinti", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu, laivų savininkams ir jūrininkams šiuo metu aktualus klausimas yra nacionalinės laivų įgulų sudėties reglamentavimas.

Pažymima, kad Lietuvos teisės aktais nustatyta, jog laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių. 

Pabrėžiama, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga kelia jūrininkams svarbius socialinius klausimus — dienpinigių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčių, paslaugų teikimo užsienio šalių jūrininkams, tarptautinėse konvencijose numatytų teisių įgyvendinimo klausimus.

Skuodžio manymu, aptartiems klausimams spręsti reikės dar ne vieno susitikimo, taip pat ir su kitomis ministerijomis.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Lietuva, laivyba
Nord Stream 2 statybos

Ekspertas atskleidė "kompromiso" tarp Vokietijos ir JAV dėl "Nord Stream 2" esmę

(atnaujinta 10:12 2021.04.22)
Sputnik radijo eteryje pagrindinis Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream 2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministerija paaiškino vadovės Annegret Kramp-Karrenbauer poziciją dėl" Nord Stream 2".

Sputnik radijo eteryje ekspertas Sergejus Fiodorovas pasidalino mintimis, ką reiškia Vokietijos politikų pareiškimai šiuo klausimu.

Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer politinė pozicija dėl "Nord Stream-2" yra poreikis ateityje reguliuoti dujų tiekimą dujotiekiu, "priklausomai nuo Rusijos elgesio", sakė žinybos atstovas.

"Vokietijos gynybos ministrė padarė pareiškimus šiuo klausimu, kai jos kolega iš Pentagono  Loydas Austinas atvyko į Vokietiją iš JAV. Ji ten padarė pareiškimą ir sakė esanti giliai įsitikinusi, kad net jei "Nord Stream 2" projektas tęsis, dujų tranzito klausimas galiausiai turėtų priklausyti nuo Rusijos elgesio", - aiškino Gynybos ministerijos atstovas pabrėždamas, kad tai yra Kramp-Karrenbauer politinė pozicija.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovė ne kartą yra pateikusi prieštaringų pareiškimų apie "Nord Stream 2". Pavyzdžiui, pasak Vokietijos televizijos kanalo NTV, Kramp-Karrenbauer teigė abejojanti dujotiekio "Nord Stream 2" ateitimi, tačiau nematanti galimybės sustabdyti beveik baigtą projektą.

Sputnik radijo eteryje pagrindinis Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream 2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Man atrodo, kad, matyt, vokiečiai rado kažkokį kompromisą su (JAV prezidento Džo) Baideno administracija dėl "Nord Stream 2" užbaigimo.

Neatsitiktinai įžvelgiame tam tikrų prieštaravimų Baideno administracijoje aišku, kad tiet yra tiek vanagų, tiek žmonių, kurie yra pasirengę sušvelninti Amerikos poziciją Rusijos atžvilgiu. Matyt, kalbėdami apie "Nord Stream", amerikiečiai pažadėjo nebekaičioti pagalių į ratus", - mano Sergejus Fiodorovas.

Berlynas, jo nuomone, galėtų pažadėti reguliuoti dujotiekiu tiekiamų dujų kiekius, priklausomai nuo Rusijos pozicijos tam tikrais klausimais.

"Manau, kad daugelis politikų Vokietijoje laikosi griežtos pozicijos (Maskvos atžvilgiu, - Sputnik), o Kramp-Karrenbauer lūpomis jie išreiškia šią poziciją — jie tiki, kad įmanoma užbaigti statybas, o tada nustatyti sąlygas Rusijai ir priklausomai nuo jos "elgesio" reguliuoti tiekiamų dujų kiekį. Šis sprendimas yra kompromisas, be kita ko, jis paaiškina Kramp-Karrenbauer poziciją šiuo klausimu", — sakė Fiodorovas.

"Nord Stream 2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas įvertino Baideno teiginius apie "Nord Stream-2"
Nemažai Vokietijos politikų ragino atsisakyti "Nord Stream-2"
Ekspertas: Merkel padėjo "savo tašką" "Nord Stream-2" klausimu
Ignalinos AE

EK patvirtino Lietuvoje saugomų radioaktyviųjų atliekų utilizavimo planą

(atnaujinta 20:38 2021.04.21)
1989 metais buvo nuspręsta uždaryti saugyklą, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių nutraukiant ir ardant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą (RAS), tvarkymo planą. Apie tai pranešė Ignalinos AE (IAE) spaudos tarnyba.

EK pabrėžė, jog įgyvendinant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimą, nei įprastomis veiklos sąlygomis, nei įvykus bendruosiuose duomenyse aprašytoms avarijoms, kaimyninių valstybių vanduo, dirvožemis ar oras neturėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis taip, kad tai darytų reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai.

Europos Komisijos išvada yra viena iš būtinų sąlygų IAE siekiant gauti licenciją vykdyti Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimą.

"Maišiagalos RAS griovimo ir radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbai bus vykdomi IAE jėgomis gavus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licenciją vykdyti saugyklos eksploatavimo nutraukimą ir įrengus visą reikiamą radioaktyviųjų atliekų saugiam išėmimui iš saugyklos infrastruktūrą", — sakoma pranešime.

Maišiagalos saugykla — tai gelžbetoninis rūsys, esantis trijų metrų gylyje ir apimantis 200 kubinių metrų plotą. Maišiagalos saugykloje yra pramonės įmonių, medicinos ir mokslo įstaigų bei karinių dalinių radiacinių atliekų. Nerūšiuotos ir neperdirbtos atliekos buvo kaupiamos nuo 1963 iki 1988 metų.

Nuo 1989 metų saugyklos veikla sustabdyta, o atliekos buvo siunčiamos į Ignalinos atominės elektrinės saugyklą. Planuojama, kad iki 2023 metų atliekų likučiai bus nukreipti į IAE.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Po to prasidėjo jos eksploatavimo nutraukimas.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Bendra IAE išmontavimo darbų kaina siekia 3,316 mlrd. eurų, juos planuojama baigti 2038 metais.

Tegai:
Lietuva, Ignalina, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Dar šia tema
Ignalinos AE išmontuota daugiau nei 7 tūkst tonų įrangos ir betono
Būsena — nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi
Ignalinos AE sureagavo į žiniasklaidos pranešimus apie nepakankamą betono kiekį
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina