ES vėliavos

Lietuva Europos Komisijos gavo daugiau nei 300 mln eurų kovai su nedarbu

(atnaujinta 16:25 2021.03.17)
SURE finansine priemone siekiama paremti pandemijos paveiktas Europos Sąjungos valstybes nares

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Lietuva gavo antrąją 302 milijonų eurų paskolos dalį iš Europos Komisijos pagal SURE finansinę priemonę, skirtą ekonominiam poveikiui dėl koronaviruso pandemijos sušvelninti. Apie tai pranešė Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Ši parama naudojama finansuojant priemones, skirtas darbo vietoms išsaugoti. Iš viso Lietuvai skirta 602,31 mln. eurų.

Finansine priemone SURE siekiama pandemijos paveiktoms Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikti paramą dėl patirtų bei staigiai padidėjusių viešųjų išlaidų, skirtų darbuotojų užimtumui išsaugoti. Ji sukurta nedarbo rizikai mažinti.

Lietuva paraišką dėl paskolos suteikimo pagal SURE priemonę pateikė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Į Lietuvos paraišką įtrauktos keturios priemonės, kurių bendrą suma sudaro 602 mln. eurų: atlyginimų subsidijos darbdaviams prastovų metu (134 mln. eurų); atlyginimų subsidijos darbdaviams pasibaigus prastovoms (355 mln. eurų); išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims (94,5 mln. eurų); išmokos savarankiškai dirbantiems ūkininkams (19,2 mln. eurų).

Pirma 300 mln. eurų paskolos dalis Lietuvą pasiekė praėjusių metų lapkričio 17 d.

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.

Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat keičiasi kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva, kreditai, ES
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
SGD tanklaivis Arctic Aurora, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo naują SGD partiją JAV

Ankstesnis JAV dujų pristatymas į vietinį SGD terminalą buvo kovo pabaigoje. Dabar atkeliavo 138 tūkstančiai kubinių metrų dujų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.

"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.

Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Jau ketvirtas: Lietuva iš Rusijos gavo naują SGD krovinį 
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį

(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.

"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.

Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.

Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.

2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
aplinkos tarša, Japonija, Rusija