Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Didelė žala: kaip ES ir JAV "prekybos karas" paveikė Lietuvos eksportą

(atnaujinta 22:54 2021.03.17)
JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės pasiektas susitarimas bus labai naudingas Lietuvos gamintojams, eksportuojantiems į JAV pieno ir mėsos produktus

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Laikinas Europos Sąjungos ir JAV "prekybos karo" sustabdymas davė daugiau laisvės lietuviškos produkcijos eksportui, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Kovo pradžioje ES ir JAV susitarė keturiems mėnesiams sustabdyti visus atsakomuosius importo muitų tarifus tarp abiejų šalių. Šis susitarimas labai svarbus Lietuvos gamintojams, eksportuojantiems į JAV pieno ir mėsos produktus.

Atsakomieji importo muitų tarifai buvo įvesti dėl orlaivių gamintojų "Airbus" ir "Boeing" bylinėjimosi. Ginčas tarp ES ir JAV prasidėjo dar 2006 metais, kai šalys viena kitą apkaltino neteisingai subsidijuojant lėktuvų gamintojus. 

JAV iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijai teigdama, kad "Airbus" gavo 22 mlrd. dolerių neteisėtų subsidijų. JAV apskaičiavo, kad iš to buvo gauta daugiau nei 200 mlrd. dolerių ekonominės naudos. Tuo tarpu ES teigė, kad tai "Boeing" gavo 23 mlrd. dolerių neteisėtų subsidijų tyrimams ir plėtros projektams.

Remdamasi ginčų bylų sprendimais, JAV valdžia 2019 m. spalio mėnesį įvedė 25 proc. muitų tarifus iš ES įvežamoms prekėms. JAV taikomų tarifų bendra vertė siekė 7,5 mlrd. JAV dolerių. Atsakydama į šį žingsnį, ES irgi įvedė tarifus, apmokestindama iš JAV importuojamas prekes, kurių bendra suma turėjo siekti 4 mlrd. JAV dolerių. 

JAV įvesti papildomi importo muitai paveikė ir lietuviškų sūrių, sviesto, kiaulienos produktų eksportą, kurio vertė siekė beveik 1,8 mln. eurų. Ši situacija stipriai pakenkė Lietuvos mėsos produktų gamintojų planams plėsti eksportą į JAV.

Pagaliau JAV prezidentas Džo Baidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutarė dėl laikino (t. y. 4 mėnesių) muitų tarifų sustabdymo — imtinai nuo 2021 m. kovo 11 d. iki liepos 11 d. 

Tikimasi, kad šis politinis sprendimas bus tam tikras postūmis baigti jau 16 metų besitęsiantį ginčą bei prekybinę įtampą tarp ES ir JAV.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad sausio mėnesį daugiausia Lietuvoje pagamintų eksportuojamų prekių buvo išsiųsta į JAV — 11,8 proc., šiek tiek mažiau į Vokietiją — 9,9 proc., į Nyderlandus — 7,8 proc., Lenkiją ir Švediją (atitinkamai 6,6 ir 6,3 proc.).

Tegai:
eksportas, ekspozicija, JAV, ES
Dar šia tema
Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys
Gydo peršalimą ir degina kalorijas: kuo aštrus maistas jums naudingas?
Įvardyti maisto produktai, kuriuos galima valgyti nakčiai be žalos organizmui
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą
Tanklaivis Coral Favia

Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 17:15 2021.04.20)
Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Į Lietuvą per balandžio mėnesį atvyko šeši tanklaiviai, prikrauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos. Tai rodo laivo sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla. Antradienio popietę laivas įplaukė į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus duomenimis, tanklaivis turi pristatyti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Ankstesnę suskystintų gamtinių dujų siuntą Lietuva gavo praėjusį penktadienį. Laivas pristatė SGD krovinį į Lietuvą iš Amerikos Savanos uosto.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir ką bendro su tuo turi RF
Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)