Klaipėdos uostas

Ekspertas: Lietuva turi nusileisti Minskui, kad susigrąžintų bent dalį tranzito

(atnaujinta 10:58 2021.03.18)
Kovoje dėl konkurencijos laimi ta pusė, kuri siūlo palankesnes sąlygas, mano portalo "PortNews" vyriausiasis redaktorius Vitalijus Černovas

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Jei santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos pagerės, yra tikimybė, kad krovinių srautas iš dalies sugrįš į Klaipėdos jūrų uostą, interviu Sputnik Lietuva sakė portalo "PortNews" vyriausiasis redaktorius Vitalijus Černovas.

Anksčiau Baltarusijos bendrovės "Belneftechim" atstovas spaudai Aleksandras Tiščenka pranešė, kad Rusija pasiūlė palankesnes naftos produktų tranzito sąlygas nei Baltijos šalys.

Pasak Černovo, kovoje dėl konkurencijos laimi ta pusė, kuri siūlo pelningesnius logistikos sprendimus, konkurencingesnes kainas, garantuoja tiekimo patikimumą ir stabilumą.

"Pažiūrėkime, kas bus toliau, kiek Lietuva bus pasirengusi daryti kažkokias papildomas nuolaidas, kad susigrąžintų šį krovinių srautą. <...> Jei santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos pagerės, yra tikimybė, kad krovinių srautas gali iš dalies sugrįžti į Klaipėdą", — pasakė jis.

Pasak Černovo, Rusija tam tikru mastu ir toliau priklauso nuo Baltijos šalių ir Suomijos uostų. Visų pirma kalbama apie mineralines trąšas. Tačiau, gali būti, kad ši priklausomybė bus įveikta dėl baltarusiškų krovinių.

"Kad būtų pašalinta ši priklausomybė, reikia pas mus čia statyti savo terminalus, ir Baltarusijos istoriją, nes ten kalbama ne tik apie naftos produktus... Naftos produktai — tai tik šios istorijos pradžia, mes tikimės, kad po naftos produktų galės sekti baltarusių mineralinės trąšos. Tie pajėgumai, kurie dabar kuriami, jie yra gana dideli. Jei krovinių srautas atvyks iš Baltarusijos, po naftos produktų jis pakraus šiuos naujus pajėgumus ir tai suteiks impulsą mūsų uostų plėtrai ir atitinkamai daugiklio efektą visai Leningrado srities ekonomikai, nes uostas — tai ne tik uostas, tai savo infrastruktūra, susijusi su uostu, geležinkeliais, logistika ir taip toliau", — sakė jis.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų klausimas kilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų dėl situacijos, susidariusios po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.  

Kovo mėnesį prasidėjo Baltarusijos naftos produktų tiekimas per Rusiją. Susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus abi šalys pasirašė vasario 19 dieną. Šiame dokumente numatyta, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių Rusijos jūrų uostuose.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas. Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, naftos produktai, tranzitas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Nieko neprarado: Minskas pareiškė apie krovinių perkėlimo iš Lietuvos privalumus
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Pernai transporto sektoriuje augo krovinių vežimai, pasiektas Klaipėdos uosto rekordas
Судно-трубоукладчик Фортуна для укладки газопровода Северный поток-2

Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:39 2021.04.22)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos projekto siekiant "Europos solidarumo", sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Ginčuose su kai kuriomis valstybėmis reikia pabrėžti vieną elementą, kuris visada yra žaizda Europoje ir tema, kurią reikia išspręsti, kad nenukentėtų Europos solidarumas. Tai yra "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Yra balsų iš Vokietijos, kad nėra jokio skirtumo tarp dujų molekulės, praeinančios per "Nord Stream-1" arba "Nord Stream-2", nuo dujų molekulės, einančios per Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ar Turkiją. Ponai, yra didžiulis skirtumas. Cheminė sudėtis nesiskiria, tačiau yra politinis, socialinis ir skirtumas Europos saugumui", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama per vaizdo ryšį Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, teigė, kad Europoje yra prieštaravimų dėl "Nord Stream-2", tačiau dujos per "Nord Stream-1" nėra blogesnės už tranzitines dujas iš Ukrainos.

Moravieckis tvirtina, kad "Nord Stream" kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos įmonės pažymėjo dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui ir yra įsitikinusios, kad projektas bus baigtas. Pasitikėjimas tuo ne kartą buvo išreikštas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Mes tai pabrėžiame iš visų jėgų: "Nord Stream-2" yra Vokietijos ir Rusijos projektas, destabilizuojantis Europą, mažinantis saugumo lygį Europoje, ir mes visų pirma raginame Vokietiją atsisakyti šio projekto, kad jis nebegalėtų daryti įtakos faktinis destabilizavimas šioje Europos dalyje. Tai gali būti labai pavojinga ES ir iš tikrųjų daugeliui mūsų regiono šalių. Todėl raginame solidarizuotis šiame lygyje , — užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Nord Stream-2

Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje patarė sunaikinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:34 2021.04.22)
Jis patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Buvęs JAV Valstybės departamento sankcijų politikos vyriausiasis koordinatorius, buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Frydas (Daniel Fried) "Nord Stream-2" dujotiekį pavadino blogu projektu ir patarė jį sunaikinti. Savo nuomonę jis pareiškė interviu "Gazeta Wyborcza".

Žurnalistas priminė jam, kad dujotiekis buvo beveik baigtas statyti, ir paklausė, kaip blokuoti šį projektą, "jei jis yra labai blogas".

"Nord Stream-2" yra blogas projektas, nes jis suskaldys energijos rinką Europoje ir suteiks Putinui galimybę parduoti dujas Vokietijai aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą. Amerikos vadovybė galėtų panaudoti sankcijų ginklą sunaikinti "Nord Stream-2". Mes galime pabandyti tai padaryti, tačiau rizikuojame savo santykiais su Berlynu. Ką tada galime padaryti? Atsisakyti sankcijų? Ne, nes šis projektas yra žalingas. Ar yra kitas variantas?" — sakė jis.

Jis taip pat pridūrė girdėjęs, kad Vokietijos vyriausybė apmąstė šią temą. Anot jo, vokiečiai neturėtų derėtis su rusais "dėl lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų galvos". Buvęs ambasadorius nėra tikras, kad susilpninti Rusijos energetinę įtaką Europoje galima naudojant SGD, papildomą dujų ir energetinę infrastruktūrą.

"Aš nesu tikras. Bet jei Vokietija pateiks kokį nors pasiūlymą lenkams, likusiai Europai ir amerikiečiams, tai turėtų būti apsvarstyta. Vokietijos vadovybė, būkime atviri, padarė klaidą, bet kaip amerikietis suprantu, ką reiškia suklysti būnant valdžioje", — sakė jis.

Frydas patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą.

Balandžio 20 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė pasirinkusi "Nord Stream-2" statybą. Anot jos, Berlynas turėtų remti prekybą su Maskva, taip pat energetikos srityje.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV siekia tiekti savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė savo darbus projekte.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Lenkija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
JAV kariai

Žiniasklaida: JAV įtaria Rusiją "nukreiptos energijos" išpuoliais

(atnaujinta 16:44 2021.04.22)
Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Pentagonas kongresmenams pasakojo apie žvalgybos duomenis apie tariamus išpuolius, naudojant "nukreiptos energijos" technologijas (nenaudojant sviedinių) prieš JAV karius, pareigūnai mano, kad greičiausias šių išpuolių organizatorius yra Rusijos Federacija, tačiau tyrimas atskleidė, kad vienas iš incidentų buvo susijęs su įprastu apsinuodijimu maistu, remdamasis informuotais šaltiniais rašo laikraštis "Politico".

NATO
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak laikraščio, Pentagonas mano, kad Rusija tikriausiai yra atsakinga už šias atakas. Tuo pat metu jie pažymi, kad sunku oficialiai deklaruoti kieno nors dalyvavimą, nes tariamai šių išpuolių simptomai gali atsirasti dėl kitų priežasčių. Leidinys nepateikia įrodymų apie galimą Rusijos dalyvavimą.

Buvę darbuotojai, dirbantys nacionalinio saugumo srityje, laikraščiui sakė, kad Pentagonas tyrė tokius incidentus nuo praėjusių metų, taip pat ir prieš savo darbuotojus visame pasaulyje. Tuo pat metu JAV gynybos departamentas informavo dvi pagrindines kongresmenų grupes apie savo tyrimą.

Kongreso narių teigimu, Pentagono ataskaitoje sakoma, kad išpuoliai paveikė Amerikos karius Sirijoje. Dėl vieno tokių incidentų Sirijoje 2020 metų rudenį keliems kariškiams tariamai atsirado simptomų, panašių į tuos, kurie pasireiškia Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) metu.

Kitas buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas teigė, kad vieną kartą, kai JAV pareigūnai įtarė, kad jūrų pėstininką Sirijoje užklupo nukreipta energetinė ataka, Pentagonas ištyrė ir nustatė, kad pėstininko simptomai atsirado dėl apsinuodijimo maistu. Tuo pačiu metu Pentagono atstovas laikraščiui sakė, kad Gynybos ministerija nežinojo informacijos apie išpuolius "nukreiptais energijos" ginklais prieš JAV karius Sirijoje.

Anot laikraščių šaltinių, Pentagono tyrimas virto plataus masto diskusijomis, kuriose dalyvavo Nacionalinio saugumo taryba, CŽV, Valstybės departamentas ir JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus darbuotojai. Kongreso nariams, pripažintiems aukšto rango žvalgyba, buvo pasakyta, kad "tikriausiai Rusija" nukreipė Sirijoje esančius amerikiečius į atakas pasitelkdama "nukreiptos energijos" technologijas.

Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

Kongreso nariai teigė, kad Pentagonas manė, kad "nukreiptos energijos" išpuoliai buvo panašūs į tuos, kurie buvo vykdomi prieš amerikiečius Kuboje 2016 ir 2017 metais. Tada buvo spėjama, kad diplomatai galėjo patirti nenustatytų garso efektų, dėl kurių kai kurie iš jų patyrė ilgalaikį poveikį sveikatai.

Senatorius iš komiteto Džimas Inhofas laikraščiui sakė, kad bus svarstomas Pentagono tyrimas. "Žinau, kad šiuo klausimu vyks diskusija, instruktažas, neformalus ir, tiesą sakant, jis bus konfidencialus. Taigi palaukime ir pamatysime", — sakė senatorius.

Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis".

Tegai:
santykiai, Rusija, JAV