Kosmosas

Europos kosmoso agentūra patvirtino asocijuotą Lietuvos narystę

(atnaujinta 11:36 2021.03.18)
Pranešime teigiama, kad Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės susitarimas dar turės būti ratifikuotas Seime

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Europos kosmoso agentūros (EKA) taryba pritarė, kad Lietuviškai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pažymima, kad Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės susitarimas dar turės būti ratifikuotas Seime. 

"Bendradarbiavimas su EKA skatina inovacijas, pažangių technologijų ir inovatyvios pramonės vystymą bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat didina kosmoso srityje veikiančio verslo ir mokslo  konkurencingumą tarptautiniu mastu. Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės, apčiuopiamos naudos ekonomikai", — teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   

Tuo pačiu teigiama, kad projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.  

Pabrėžiama, kad kosmoso rinka — labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas. Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. eurų, o kasmetinis augimas siekia 6,7 procento.  

"Asocijuota Lietuvos narystė leis dalyvauti įvairiose EKA programose, kurias mūsų šalis pasirinks įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes ir potencialą", — teigiama pranešime.

Taip pat teigiama, kad Lietuvos verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.    

Pažymima, kad Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra yra viena iš prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių, o 2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA. 2015 metais šalis prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
ekonomika, kosmosas, Lietuva
Tanklaivis Coral Favia

Jau ketvirtas: Lietuva Rusijos gavo naują SGD krovinį 

(atnaujinta 23:25 2021.04.10)
Per nepilną mėnesį Lietuva planuoja gauti daugiau nei 185 tūkstančius kubinių metrų SGD. Daugiausia jų tiekiama iš Rusijos Federacijos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Ketvirtasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis per mėnesį atplaukė iš Rusijos į Klaipėdos uostą. Tai liudija portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Su Olandijos vėliava plaukęs tanklaivis "Coral Favia" iš Vysocko, kur yra "Novatek" gamykla, šeštadienį, apie 04:20 val., atkeliavo į Klaipėdą. Šiuo metu tanklaivis prišvartuotas netoli Klaipėdos terminalo.

Šiame tanklaivyje telpa iki dešimties tūkstančių kubinių metrų SGD. Ankstesnė apie 9,5 tūkst. kubinių metrų partija iš Rusijos atkeliavo trečiadienį.

Iš viso balandžio mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, šalį  pasiekia retos siuntos iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Elektros perdavimo linijos

Elektros linijų atjungimas pasienyje su Lietuva paveikė ir Latviją

(atnaujinta 23:24 2021.04.09)
Operatoriaus duomenimis, tai pirmas toks išjungimas respublikos istorijoje. Panašūs parą trunkantys bandymai bus atliekami ir sekmadienį

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Bandymų metu buvo atjungtos keturios elektros linijos, jungiančios Lietuvą su Baltarusija, dėl to sumažėjo elektros tiekimas Latvijai, praneša RIA Novosti su nuoroda į elektros perdavimo sistemos operatorių "Litgrid".

Baltarusijoje ketvirtadienį vyko elektros sistemos bandymai, kurių metu buvo atjungtos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Taip pat parą trunkantys bandymai, susiję su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo, numatomi Baltarusijoje balandžio 11 dieną.

Pasak operatoriaus "Litgrid", tai yra pirmasis visų keturių linijų atjungimas per visą šalies energetinę istoriją.

Stabilią Lietuvos energetikos sistemos veiklą užtikrina rezervai ir tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija bei tarpsisteminės linijos su Latvija ir Rusijos Karaliaučiaus sritimi.

Per paros trukmės bandymus ketvirtadienį tarpsisteminiai pralaidumai tarp Lietuvos ir Latvijos buvo sumažinti nuo 1 334 MW iki 1 270 MW Latvijos kryptimi ir nuo 1 199 MW iki 1 149 MW Lietuvos kryptimi.

Be to, pralaidumas bus sumažintas per antruosius parą truksiančius bandymus balandžio 11 dieną.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltarusija, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija