Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste atsirado nauja konteinerinė linija

(atnaujinta 15:16 2021.03.20)
Klaipėdos konteinerių terminalas priėmė laivą "Greetje", kuris kursuos maršrutu Klaipėda–Gdynė–Oslas ir į Klaipėdą užsuks kiekvieną ketvirtadienį

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Klaipėdos uoste prisišvartavo pirmasis norvegų konteinerinės linijos "Viasea Shipping“ laivas. Nuo šiol tai bus reguliarus šios linijos maršrutas Klaipėda–Gdynė (Lenkija)–Oslas (Norvegija), praneša uosto spaudos tarnyba.

Bendradarbiavimo sutartį su norvegų konteinerine linija "Viasea Shipping", kuri užsiima konteinerių gabenimu tarp Europos, Baltijos jūros ir Norvegijos uostų, pasirašė Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT). 

Terminalas jau priėmė ir pirmąjį linijos laivą "Greetje", kuris gali plukdyti iki 658 TEU konteinerių. Laivas kursuos maršrutu Klaipėda–Gdynė–Oslas, į Klaipėdą užsuks kiekvieną ketvirtadienį.

"Pasaulines konteinerių krovos tendencijas vis dar gana sunku prognozuoti. Norvegai pasirinko KKT kaip patikimą ir ilgametę patirtį turintį partnerį. Naujos konteinerinės linijos svarbios ne vien konteinerių krovos apimties aspektu, naujų linijų atėjimas į Lietuvą suteikia daugiau galimybių eksportuotojams ir ekspeditoriams, nes plečiasi krovinių vežimo geografija, atsiranda naujas maršrutas krovinius klientams pristatyti greičiau, – teigia KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Pernai Klaipėdos uoste konteinerių krova mažėjo. KKT krauta 433 889 TEU, 7 proc. mažiau negu prieš metus. Tačiau geras generalinių krovinių rezultatas  ir pagreitį įgavusi ro-ro linija padėjo pasiekti 5,75 mln. tonų metinę krovinių apyvartą ir 2 % viršyti 2019 metų rezultatą. 

Pernai prie KKT krantinių krauti 1 035 laivai, tai 10 proc. daugiau negu 2019 metais ir sudarė 16 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos jūrų uostas siekia, kad jo veiklos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis
Klaipėdos uostas pasiekė rekordinį krovinių perkrovimo rezultatą
Klaipėdos uostas ieško darbuotojo uosto kapitono pareigoms užimti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Spėti per 11 dienų: Lietuvos prezidentas įvertino ekonomikos atkūrimo planą

(atnaujinta 10:20 2021.04.20)
Vyriausybės pateiktame dokumente turėtų būti aiškūs atsakymai, kaip pasikeis ekonomikos struktūra, gyventojų pajamos ir socialiniai rodikliai po jo įgyvendinimo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.

Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai — į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.

Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.

Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.

Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
Gitanas Nausėda, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo tvarką
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Šalis vėl "nyksta": nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo
Manometrai, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu

(atnaujinta 15:27 2021.04.19)
Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų, praneša Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".

Kaip pažymima, reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

Bendrovės duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į šalį patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.

"Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus. 

Augant elektros poreikiui, elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos — 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. 

Tegai:
Amber Grid, dujos, Lietuva
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Klaipėdoje autobusas taranavo policijos automobilį

(atnaujinta 09:50 2021.04.20)
Avarijos metu nukentėjo policijos pareigūnas, jis gydomas ambulatoriškai. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmadienio vakarą Klaipėdoje įvyko avarija, kurios metu nukentėjo policijos pareigūnas. 

Incidentas įvyko apie 18 val. H. Manto gatvėje. Maršrutinis autobusas "Man" atsitrenkė į stovėjusį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos signalais tarnybinį automobilį "VW Caddy". Autobusą vairavo 61-erių vyriškis.

Eismo įvykio metu buvo sužalotas policijos pareigūnas, kuris vairavo automobilį "VW Caddy". 

Suteikus med. pagalbą, pareigūnas gydomas ambulatoriškai. Pradėta administracinė teisena.

Tegai:
policija, Klaipėda
Dar šia tema
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
Policija gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūroje