Nord Stream-2

Vokietijos ekspertas įvertino prekybos karo dėl "Nord Stream-2" riziką

(atnaujinta 09:54 2021.03.21)
Jo teigimu, JAV veiksmai dabar nukreipti ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš Kiniją, su kuria ekonominiai santykiai yra nepaprastai svarbūs Europos Sąjungai

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Vokiečių politologas Aleksandras Raras televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje išreiškė abejones, ar JAV galės nuspręsti dėl prekybos karo prieš Vokietiją dėl "Nord Stream-2" dujotiekio.

"Manau, kad "Nord Stream-2", jei amerikiečiai tai uždraus, tada reikės taikyti sankcijas Vokietijos valstybei ir valstybės struktūroms. <...> Tai jau yra prekybos karas ne prieš įmonę, o prieš pačią Vokietiją. Manau, kad vargu ar amerikiečiai taip elgsis, nors Bidenas yra sunkioje padėtyje, nes jį šantažuoja Kongresas", — sakė jis.

Be to, politologas išreiškė nuomonę, kad europiečiai supranta, jog jiems neapsimoka dalyvauti agresyvioje tarptautinėje Amerikos lyderio politikoje. Jis pažymėjo, kad JAV veiksmai dabar nukreipti ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš Kiniją, su kuria ekonominiai santykiai yra nepaprastai svarbūs Europos Sąjungai.

Projektas apima dviejų dujotiekio, kurio bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijų statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, stumiančios savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (646)
Судно-трубоукладчик Фортуна для укладки газопровода Северный поток-2

Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:39 2021.04.22)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos projekto siekiant "Europos solidarumo", sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Ginčuose su kai kuriomis valstybėmis reikia pabrėžti vieną elementą, kuris visada yra žaizda Europoje ir tema, kurią reikia išspręsti, kad nenukentėtų Europos solidarumas. Tai yra "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Yra balsų iš Vokietijos, kad nėra jokio skirtumo tarp dujų molekulės, praeinančios per "Nord Stream-1" arba "Nord Stream-2", nuo dujų molekulės, einančios per Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ar Turkiją. Ponai, yra didžiulis skirtumas. Cheminė sudėtis nesiskiria, tačiau yra politinis, socialinis ir skirtumas Europos saugumui", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama per vaizdo ryšį Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, teigė, kad Europoje yra prieštaravimų dėl "Nord Stream-2", tačiau dujos per "Nord Stream-1" nėra blogesnės už tranzitines dujas iš Ukrainos.

Moravieckis tvirtina, kad "Nord Stream" kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos įmonės pažymėjo dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui ir yra įsitikinusios, kad projektas bus baigtas. Pasitikėjimas tuo ne kartą buvo išreikštas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Mes tai pabrėžiame iš visų jėgų: "Nord Stream-2" yra Vokietijos ir Rusijos projektas, destabilizuojantis Europą, mažinantis saugumo lygį Europoje, ir mes visų pirma raginame Vokietiją atsisakyti šio projekto, kad jis nebegalėtų daryti įtakos faktinis destabilizavimas šioje Europos dalyje. Tai gali būti labai pavojinga ES ir iš tikrųjų daugeliui mūsų regiono šalių. Todėl raginame solidarizuotis šiame lygyje , — užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (646)
Nord Stream-2

Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje patarė sunaikinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:34 2021.04.22)
Jis patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Buvęs JAV Valstybės departamento sankcijų politikos vyriausiasis koordinatorius, buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Frydas (Daniel Fried) "Nord Stream-2" dujotiekį pavadino blogu projektu ir patarė jį sunaikinti. Savo nuomonę jis pareiškė interviu "Gazeta Wyborcza".

Žurnalistas priminė jam, kad dujotiekis buvo beveik baigtas statyti, ir paklausė, kaip blokuoti šį projektą, "jei jis yra labai blogas".

"Nord Stream-2" yra blogas projektas, nes jis suskaldys energijos rinką Europoje ir suteiks Putinui galimybę parduoti dujas Vokietijai aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą. Amerikos vadovybė galėtų panaudoti sankcijų ginklą sunaikinti "Nord Stream-2". Mes galime pabandyti tai padaryti, tačiau rizikuojame savo santykiais su Berlynu. Ką tada galime padaryti? Atsisakyti sankcijų? Ne, nes šis projektas yra žalingas. Ar yra kitas variantas?" — sakė jis.

Jis taip pat pridūrė girdėjęs, kad Vokietijos vyriausybė apmąstė šią temą. Anot jo, vokiečiai neturėtų derėtis su rusais "dėl lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų galvos". Buvęs ambasadorius nėra tikras, kad susilpninti Rusijos energetinę įtaką Europoje galima naudojant SGD, papildomą dujų ir energetinę infrastruktūrą.

"Aš nesu tikras. Bet jei Vokietija pateiks kokį nors pasiūlymą lenkams, likusiai Europai ir amerikiečiams, tai turėtų būti apsvarstyta. Vokietijos vadovybė, būkime atviri, padarė klaidą, bet kaip amerikietis suprantu, ką reiškia suklysti būnant valdžioje", — sakė jis.

Frydas patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą.

Balandžio 20 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė pasirinkusi "Nord Stream-2" statybą. Anot jos, Berlynas turėtų remti prekybą su Maskva, taip pat energetikos srityje.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV siekia tiekti savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė savo darbus projekte.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Lenkija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (646)
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija