Lietuvos geležinkeliai

Lietuva pasiūlė savo patirtį geležinkelių reformai Ukrainoje

(atnaujinta 13:37 2021.03.21)
Respublika yra pasirengusi pasiūlyti savo ekspertų pagalbą ir pasidalinti vienos didžiausių šalies strateginių bendrovių pertvarkymo patirtimi

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pasiūlė pasinaudoti sėkminga Lietuvos patirtimi reformuojant geležinkelių pramonę Ukrainoje. Apie tai pranešė Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Šis klausimas buvo aptartas Lietuvos transporto ministerijos vadovo susitikime Kijeve su Ukrainos Nacionalinės reformų tarybos vykdomojo komiteto vadovu, buvusiu Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu.

"Lietuva remia Ukrainos eurointegracines iniciatyvas, siekį kurti šiuolaikišką geležinkelių sektorių, kuris veiktų skaidriai ir efektyviai. Ukraina eina teisingu keliu ir deda daug pastangų, kad tai pasiektų. Esame pasiruošę pasiūlyti savo ekspertinę pagalbą ir pasidalinti įgyta patirtimi pertvarkant vieną didžiausių šalies strateginių įmonių", — sakė Skuodis.

Siekiant pagerinti efektyvumą ir skaidrumą, "Lietuvos geležinkeliai" buvo pertvarkyti padalijant krovinių ir keleivių vežimo, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir naudojimo veiklą į atskiras įmones. Pertvarkydama geležinkelio bendrovę, Lietuva kaip pavyzdį pasirinko komerciškai sėkmingą Vokietijos geležinkelių reformą. Pagal šį modelį veikia Vokietijos geležinkelių grupė "Deutsche Bahn".

Pasak Saakašvilio, Ukrainos užduotis yra užtikrinti, kad šalis kuo labiau atitiktų Europos standartus geležinkelių sektoriuje ir panaudotų geriausią pažangiausių Europos šalių patirtį.

Susitikimo metu taip pat pažymėta, kad praėjusių metų pabaigoje "Lietuvos geležinkelių" krovinių bendrovė "LTG Cargo" Ukrainoje įkūrė įmonę, kuri teiks riedmenų nuomos, modernizavimo ir kitokio krovininio transporto paslaugas. Pasak Skuodžio, nauja įmonė galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos geležinkeliais, plėtoti su jais bendrą veiklą ir investicinius projektus. Lietuvos geležinkelio įmonės taip pat gali pradėti konsultacijas dėl bendro lokomotyvų techninės priežiūros ir remonto centro sukūrimo Ukrainoje.

Be to, diskusijoje pabrėžtos perspektyvos dar efektyviau išnaudoti traukinius "Vikingas", "Baltic–Ukraine Shuttle" prekybos ir prekių mainams tarp Juodosios jūros ir Klaipėdos uosto.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Ukraina, Lietuvos geležinkeliai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Spėti per 11 dienų: Lietuvos prezidentas įvertino ekonomikos atkūrimo planą

(atnaujinta 08:51 2021.04.20)
Vyriausybės pateiktame dokumente turėtų būti aiškūs atsakymai, kaip pasikeis ekonomikos struktūra, gyventojų pajamos ir socialiniai rodikliai po jo įgyvendinimo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.

Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.

Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.

Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.

Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
Gitanas Nausėda, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo tvarką
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Šalis vėl "nyksta": nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo
Manometrai, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu

(atnaujinta 15:27 2021.04.19)
Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų, praneša Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".

Kaip pažymima, reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

Bendrovės duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į šalį patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.

"Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus. 

Augant elektros poreikiui, elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos — 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. 

Tegai:
Amber Grid, dujos, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 09:57 2021.04.20)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 138 koronaviruso atvejai, tai beveik dvigubai daugiau naujų infekcijų nei buvo nustatyta vakar. Dar devyni asmenys mirė, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 235 383, 213 118 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 67 664.

Per pastarąją parą užfiksuota 9 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 40 iki 999 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 785.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. 

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 4541 žmogus, antra skiepo doze — 820. Iš viso 210 611 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 359 269 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudota 780 491 vakcina. 

Anksčiau Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai atrado, koks prieskonis yra gera priemonė nuo koronaviruso
Paslaptinga šunų liga pasirodo esanti žarnyno koronavirusas
Lenkijoje prasidėjo masinė vakcinacija nuo koronaviruso