Pinigai

Pagal vidutinį mėnesinį atlyginimą Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių

(atnaujinta 10:50 2021.03.22)
Respublika pateko tarp keturių ES šalių, kuriose ši vertė buvo mažiausia. Į geriausiųjų ketvertą taip pat pateko Vengrija, Rumunija ir Bulgarija

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Pagal vidutinį uždarbį Lietuva buvo tarp ES lyderių. Tai įrodo statistikos agentūros "Eurostatas" duomenys.

2018 metais bendrosios mėnesinės pajamos Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skyrėsi. Per šį laikotarpį vidutinės mėnesinės pajamos svyravo nuo 4 057 eurų per mėnesį iki 442 eurų.

Uždarbis apibrėžiamas kaip "vidutinis".

Didžiausias vidutinis atlyginimas buvo Danijoje, kur jis siekė 4 057 eurus. Toliau — Liuksemburgas, kurio pajamos vidutiniškai siekia 3 671 eurą per mėnesį, Švedija (3 135 eurai), Belgija (3 092), Airija (3 021), Suomija (2 958), Vokietija (2 891).

Priešingame skalės gale buvo Lietuva (809), Vengrija (801), Rumunija (700). Mažiausia vidutinė alga tarp ES valstybių narių buvo Bulgarijos gyventojams — 442 eurai.

Tegai:
Lietuva, Eurostatas, ES, atlyginimai
Nord Stream 2 statybos

Ekspertas atskleidė "kompromiso" tarp Vokietijos ir JAV dėl "Nord Stream-2" esmę

(atnaujinta 14:41 2021.04.22)
Sputnik radijo eteryje Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream-2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministerija paaiškino ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer poziciją dėl" Nord Stream-2".

Sputnik radijo eteryje ekspertas Sergejus Fiodorovas pasidalino mintimis, ką reiškia Vokietijos politikų pareiškimai šiuo klausimu.

Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer politinė pozicija dėl "Nord Stream-2" — poreikis ateityje reguliuoti dujų tiekimą dujotiekiu, "priklausomai nuo Rusijos elgesio", sakė žinybos atstovas.

"Vokietijos gynybos ministrė padarė pareiškimus šiuo klausimu, kai jos kolega iš Pentagono Loidas Ostinas atvyko į Vokietiją iš JAV. Ji ten padarė pareiškimą ir sakė esanti giliai įsitikinusi, kad net jei "Nord Stream-2" projektas tęsis, dujų tranzito klausimas galiausiai turėtų priklausyti nuo Rusijos elgesio", — aiškino Gynybos ministerijos atstovas pabrėždamas, kad tai yra Kramp-Karrenbauer politinė pozicija.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovė ne kartą yra pateikusi prieštaringų pareiškimų apie "Nord Stream-2". Pavyzdžiui, pasak Vokietijos televizijos kanalo NTV, Kramp-Karrenbauer teigė abejojanti dujotiekio "Nord Stream-2" ateitimi, tačiau nematanti galimybės sustabdyti beveik baigtą projektą.

Sputnik radijo eteryje Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream-2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Man atrodo, kad, matyt, vokiečiai rado kažkokį kompromisą su (JAV prezidento Džo) Baideno administracija dėl "Nord Stream-2" užbaigimo.

Neatsitiktinai įžvelgiame tam tikrų prieštaravimų Baideno administracijoje aišku, kad tiet yra tiek vanagų, tiek žmonių, kurie yra pasirengę sušvelninti Amerikos poziciją Rusijos atžvilgiu. Matyt, kalbėdami apie "Nord Stream", amerikiečiai pažadėjo nebekaičioti pagalių į ratus", — mano Sergejus Fiodorovas.

Berlynas, jo nuomone, galėtų pažadėti reguliuoti dujotiekiu tiekiamų dujų kiekius, priklausomai nuo Rusijos pozicijos tam tikrais klausimais.

"Manau, kad daugelis politikų Vokietijoje laikosi griežtos pozicijos (Maskvos atžvilgiu — Sputnik), o Kramp-Karrenbauer lūpomis jie išreiškia šią poziciją — jie tiki, kad įmanoma užbaigti statybas, o tada nustatyti sąlygas Rusijai ir priklausomai nuo jos "elgesio" reguliuoti tiekiamų dujų kiekį. Šis sprendimas yra kompromisas, be kita ko, jis paaiškina Kramp-Karrenbauer poziciją šiuo klausimu", — sakė Fiodorovas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas įvertino Baideno teiginius apie "Nord Stream-2"
Nemažai Vokietijos politikų ragino atsisakyti "Nord Stream-2"
Ekspertas: Merkel padėjo "savo tašką" "Nord Stream-2" klausimu
Ignalinos AE

EK patvirtino Lietuvoje saugomų radioaktyviųjų atliekų utilizavimo planą

(atnaujinta 20:38 2021.04.21)
1989 metais buvo nuspręsta uždaryti saugyklą, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių nutraukiant ir ardant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą (RAS), tvarkymo planą. Apie tai pranešė Ignalinos AE (IAE) spaudos tarnyba.

EK pabrėžė, jog įgyvendinant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimą, nei įprastomis veiklos sąlygomis, nei įvykus bendruosiuose duomenyse aprašytoms avarijoms, kaimyninių valstybių vanduo, dirvožemis ar oras neturėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis taip, kad tai darytų reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai.

Europos Komisijos išvada yra viena iš būtinų sąlygų IAE siekiant gauti licenciją vykdyti Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimą.

"Maišiagalos RAS griovimo ir radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbai bus vykdomi IAE jėgomis gavus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licenciją vykdyti saugyklos eksploatavimo nutraukimą ir įrengus visą reikiamą radioaktyviųjų atliekų saugiam išėmimui iš saugyklos infrastruktūrą", — sakoma pranešime.

Maišiagalos saugykla — tai gelžbetoninis rūsys, esantis trijų metrų gylyje ir apimantis 200 kubinių metrų plotą. Maišiagalos saugykloje yra pramonės įmonių, medicinos ir mokslo įstaigų bei karinių dalinių radiacinių atliekų. Nerūšiuotos ir neperdirbtos atliekos buvo kaupiamos nuo 1963 iki 1988 metų.

Nuo 1989 metų saugyklos veikla sustabdyta, o atliekos buvo siunčiamos į Ignalinos atominės elektrinės saugyklą. Planuojama, kad iki 2023 metų atliekų likučiai bus nukreipti į IAE.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Po to prasidėjo jos eksploatavimo nutraukimas.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Bendra IAE išmontavimo darbų kaina siekia 3,316 mlrd. eurų, juos planuojama baigti 2038 metais.

Tegai:
Lietuva, Ignalina, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Dar šia tema
Ignalinos AE išmontuota daugiau nei 7 tūkst tonų įrangos ir betono
Būsena — nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi
Ignalinos AE sureagavo į žiniasklaidos pranešimus apie nepakankamą betono kiekį
NATO

NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"

(atnaujinta 12:51 2021.04.22)
Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje birželio 14 dieną, sakoma Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarp pagrindinių paskelbtų temų yra reakcija į "agresyvius Rusijos veiksmus", terorizmo grėsmė, taip pat Kinijos augimas, praneša Sputnik Baltarusija.

"Man malonu pranešti, kad kitas aljanso lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks 2021 metų birželio 14 dieną NATO būstinėje Briuselyje", — sakoma Stoltenbergo pranešime.

Pasak jo, viršūnių susitikime bus svarstomi aljanso darbotvarkės klausimai iki 2030 metų. Visų pirma, "agresyvūs Rusijos veiksmai", terorizmo grėsmė, naujos ir kenksmingos technologijos, kibernetinės atakos ir klimato kaitos poveikis saugumui.

Primename, kad pastaruoju metu informacija apie "Rusijos grėsmę" vis dažniau girdima iš oficialių Vakarų valstybių atstovų. Pavyzdžiui, Vašingtone jie pranešė apie "agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Atsakydamas į tai, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Ir tai neturėtų niekam nerimauti.

Kodėl pablogėjo Rusijos ir JAV santykiai

Primename, kad Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas buvo pakviestas iš Vašingtono į Maskvą konsultacijoms.

Šį žingsnį Rusijos pusė žengė po interviu su JAV prezidentu Džo Baidenu "ABC News", kur buvo pasakyti griežti pareiškimai apie Rusiją ir asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną.

Savo ruožtu Rusijos lyderis sureagavo į savo kolegos amerikiečius pasisakymus: jis prisiminė citatą iš vaikystės laikų "Tas, kas pasako, ant savęs pasisako" ir palinkėjo Baidenui sveikatos.

Kaip ir tikėtasi, JAV ir Rusijos prezidentai galės viešai bendrauti artėjančiame klimato aukščiausiojo lygio susitikime.

Tegai:
santykiai, Rusija, JAV, NATO