VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Vokietijos gynybos ministerija paaiškino ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer poziciją dėl" Nord Stream-2".

Sputnik radijo eteryje ekspertas Sergejus Fiodorovas pasidalino mintimis, ką reiškia Vokietijos politikų pareiškimai šiuo klausimu.

Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer politinė pozicija dėl "Nord Stream-2" — poreikis ateityje reguliuoti dujų tiekimą dujotiekiu, "priklausomai nuo Rusijos elgesio", sakė žinybos atstovas.

"Vokietijos gynybos ministrė padarė pareiškimus šiuo klausimu, kai jos kolega iš Pentagono Loidas Ostinas atvyko į Vokietiją iš JAV. Ji ten padarė pareiškimą ir sakė esanti giliai įsitikinusi, kad net jei "Nord Stream-2" projektas tęsis, dujų tranzito klausimas galiausiai turėtų priklausyti nuo Rusijos elgesio", — aiškino Gynybos ministerijos atstovas pabrėždamas, kad tai yra Kramp-Karrenbauer politinė pozicija.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovė ne kartą yra pateikusi prieštaringų pareiškimų apie "Nord Stream-2". Pavyzdžiui, pasak Vokietijos televizijos kanalo NTV, Kramp-Karrenbauer teigė abejojanti dujotiekio "Nord Stream-2" ateitimi, tačiau nematanti galimybės sustabdyti beveik baigtą projektą.

Sputnik radijo eteryje Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrėjas Sergejus Fiodorovas išreiškė nuomonę, kad tokie Vokietijos politikų pareiškimai apie "Nord Stream-2" gali rodyti sudėtingas Vokietijos ir JAV derybas šiuo klausimu.

© Sputnik / Дмитрий Лельчук

Vokietija nurodė savo poziciją dėl "Nord Stream-2"

"Man atrodo, kad, matyt, vokiečiai rado kažkokį kompromisą su (JAV prezidento Džo) Baideno administracija dėl "Nord Stream-2" užbaigimo.

Neatsitiktinai įžvelgiame tam tikrų prieštaravimų Baideno administracijoje — aišku, kad tiet yra tiek vanagų, tiek žmonių, kurie yra pasirengę sušvelninti Amerikos poziciją Rusijos atžvilgiu. Matyt, kalbėdami apie "Nord Stream", amerikiečiai pažadėjo nebekaičioti pagalių į ratus", — mano Sergejus Fiodorovas.

Berlynas, jo nuomone, galėtų pažadėti reguliuoti dujotiekiu tiekiamų dujų kiekius, priklausomai nuo Rusijos pozicijos tam tikrais klausimais.

"Manau, kad daugelis politikų Vokietijoje laikosi griežtos pozicijos (Maskvos atžvilgiu — Sputnik), o Kramp-Karrenbauer lūpomis jie išreiškia šią poziciją — jie tiki, kad įmanoma užbaigti statybas, o tada nustatyti sąlygas Rusijai ir priklausomai nuo jos "elgesio" reguliuoti tiekiamų dujų kiekį. Šis sprendimas yra kompromisas, be kita ko, jis paaiškina Kramp-Karrenbauer poziciją šiuo klausimu", — sakė Fiodorovas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

© Sputnik

"Nord Stream-2"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių nutraukiant ir ardant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą (RAS), tvarkymo planą. Apie tai pranešė Ignalinos AE (IAE) spaudos tarnyba.

Facebook / VĮ Ignalinos atominė elektrinė

IAE parodė, kaip vykdomas radioaktyvių atliekų tvarkymas turbinų salėse

EK pabrėžė, jog įgyvendinant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimą, nei įprastomis veiklos sąlygomis, nei įvykus bendruosiuose duomenyse aprašytoms avarijoms, kaimyninių valstybių vanduo, dirvožemis ar oras neturėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis taip, kad tai darytų reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai.

Europos Komisijos išvada yra viena iš būtinų sąlygų IAE siekiant gauti licenciją vykdyti Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimą.

"Maišiagalos RAS griovimo ir radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbai bus vykdomi IAE jėgomis gavus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licenciją vykdyti saugyklos eksploatavimo nutraukimą ir įrengus visą reikiamą radioaktyviųjų atliekų saugiam išėmimui iš saugyklos infrastruktūrą", — sakoma pranešime.

Maišiagalos saugykla — tai gelžbetoninis rūsys, esantis trijų metrų gylyje ir apimantis 200 kubinių metrų plotą. Maišiagalos saugykloje yra pramonės įmonių, medicinos ir mokslo įstaigų bei karinių dalinių radiacinių atliekų. Nerūšiuotos ir neperdirbtos atliekos buvo kaupiamos nuo 1963 iki 1988 metų.

Nuo 1989 metų saugyklos veikla sustabdyta, o atliekos buvo siunčiamos į Ignalinos atominės elektrinės saugyklą. Planuojama, kad iki 2023 metų atliekų likučiai bus nukreipti į IAE.

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Po to prasidėjo jos eksploatavimo nutraukimas.

Sputnik на русском

"Jodas užsigulėjo": ekspertas svarsto, kodėl Lietuva kabinėjasi prie BelAE

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Bendra IAE išmontavimo darbų kaina siekia 3,316 mlrd. eurų, juos planuojama baigti 2038 metais.