Bedarbis

Finansų ministerija pranešė, kada sumažės nedarbas Lietuvoje

(atnaujinta 11:24 2021.03.22)
Kadangi nedarbas ir toliau didėja, o neapibrėžtumas išlieka didelis šiais metais, atlyginimai lėčiau augs tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Lietuvos finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis smarkiai sumažės 2022 metais, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Pernai COVID-19 pandemija situaciją šalyje labai pablogino. Atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, pailgėjusią antrojo karantino trukmę ir prielaidas apie gyventojų skiepijimą, tikimasi, kad nedarbo lygis 2021 metais, o dirbančių gyventojų skaičius padidės 0,7 proc.

Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, turės švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui.

2022 metais sparčiai augant ekonominei veiklai, dirbančiųjų skaičius padidės 0,9 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,5 proc.

Vėlesniais metais dirbančiųjų skaičius palaipsniui mažės, o nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinės trukmės laikotarpiu sieks 6,5 proc.

Po spartaus atlyginimų augimo pernai COVID-19 pandemijos poveikis šalies ekonomikai sulėtins ir atlyginimų augimo tempą. Šiais metais didėjant nedarbui ir dideliam neapibrėžtumui, palyginti su 2020 metais, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose atlyginimai augs lėčiau.

Taip pat pažymima, kad pernai infliacija sulėtėjo iki 1,1 proc., tačiau 2021 metais. Šiais ir kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o vidutinės trukmės pabaigoje artės prie 2 proc.

Finansų ministerijos teigimu, kainų kilimas greičiausiai išliks stabilios ribos. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių metų kainų kilimą, yra naftos kainų kilimas, taip pat vartojimo kainų dinamika. Vidutinės trukmės laikotarpiu kainų dinamikai didelę įtaką darys importuotų prekių, ypač energijos, maisto, paslaugų, kainų dinamika, situacija šalies darbo rinkoje ir sprendimai dėl reguliuojamų kainų.

Anksčiau Lietuva gavo antrą 302 milijonų eurų paskolos dalį iš Europos Komisijos pagal SURE koronaviruso pandemijos ekonominiam poveikiui sušvelninti. Ši parama naudojama darbo vietų išsaugojimo priemonėms finansuoti. Iš viso Lietuvai skirta 602,31 mln.

SURE finansine priemone siekiama remti pandemijos paveiktas ES valstybes nares, reaguojant į staigų vyriausybės išlaidų užimtumui palaikyti padidėjimą. SURE sukurta siekiant sumažinti nedarbo riziką.

Pirmadienį vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 208 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė 3 452 žmonės. Pirma vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 272 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, visiškai paskiepyta daugiau nei 117 tūkstančių žmonių.

Tegai:
Lietuva, bedarbiai, laikinai nedarbingas, Finansų ministerija
Maskva, archyvinė nuotrauka

"Nubausti Maskvą": kas bus po to, kai Rusija bus atjungta nuo SWIFT

(atnaujinta 14:51 2021.04.14)
Atjungti Rusiją nuo SWIFT — pasaulinės tarpbankinės komunikacijos sistemos — grasina ne tik JAV, bet ir Europa

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Šį kartą Europos Parlamentas paragino imtis griežtų koordinuotų priemonių. Kokia tai grėsmė ir ar Rusijos vidaus finansų sistema yra pasirengusi tokiam scenarijui — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos straipsnyje.

Vėl už seno

Daugiau nei 11 tūkstančių organizacijų iš dviejų šimtų šalių yra prisijungusios prie tarptautinės tarpbankinės informacijos perdavimo ir mokėjimų SWIFT sistemos. Rusija yra viena iš trijų didžiausių SWIFT operatorių, ir jau nuo 2014 metų jai grasina atjungimu. Priežastys yra skirtingos — Krymas, Donbasas, "Skripalių byla" ir situacija su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu. Vos pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, Džo Baidenas pažadėjo atjungti Rusiją nuo SWIFT.

Europos centrinis bankas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gruodžio mėnesį "Reuters", remdamasi šaltiniais, žinančiais prezidento komandos planus, paskelbė apie Baideno ketinimą "nubausti" Maskvą už tariamą dalyvavimą įsilaužėlių atakoje prieš JAV vyriausybines agentūras. Tai turėtų sukelti "rimtų ekonominių, finansinių ar technologinių nuostolių Rusijai". Viena iš galimybių yra atsijungti nuo SWIFT, sakė Džeimsas Endriu Luisas (James Andrew Lewis), kibernetinio saugumo ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone.

Balandžio mėnesį padėtis Rytų Ukrainoje paaštrėjo — tai naujas pretekstas. Ši tema buvo pasirinkta Europoje. Kaip teigė pagrindinės Europos Parlamento frakcijos — Europos liaudies partijos — vadovas Manfredas Vėberis (Manfred Weber), Maskva "tęsia pavojingas provokacijas".

Jo nuomone, "stiprindama karinį buvimą" šalia sienos su Ukraina, Maskva bando Vakarų kantrybę. Todėl JAV ir ES turi pateikti suderintą atsaką. Kaip pabrėžė parlamentaras, paaštrėjus situacijai, "praeis dozuojamų sankcijų laikas". Kaip priemones, kurios "turėtų tapti realiomis galimybėmis", Vėberis pasiūlė "masiškai įšaldyti oligarchų sąskaitas" ir, vėlgi, atjungti nuo SWIFT.

Bus problemų

Viena vertus, Rusija turi savo finansinių pranešimų sistemą (FMS), kuri buvo paleista 2014 metais. Prie jos yra prijungti visi Rusijos bankai ir apie keliolika užsienio bankų iš Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) šalių.

Atsijungę nuo SWIFT, bankai pereis prie savo Rusijos partnerio. Tačiau tarptautiniams mokėjimams SPFS dar nėra visavertis pakaitalas, todėl smūgis bus rimtas.

Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos eksporto ir importo operacijų apimtys doleriais ir eurais yra reikšmingos, ir neįmanoma rasti alternatyvos daugeliui produktų grupių.

"Atsijungimas nuo SWIFT paralyžiuoja Rusijos bankų sandorius, — perspėja indekso bendrovės "Beta Financial Technologies" vyriausiasis strategas Araratas Mkrtčianas. — Labiausiai nukentės didieji eksportuotojai. Jie turės dirbti tik su užsienio bankais, kad aptarnautų savo operacijas. Atsiras daug tarpininkų, galinčių apeiti apribojimus. Tai bus ypač naudinga Eurazijos ekonominės sąjungos šalių finansinėms institucijoms."

Viskas yra išsprendžiama

Tačiau katastrofos bus išvengta bet kuriuo atveju.

"Pats savaime Rusijos bankų atsijungimas nuo SWIFT reiškia tik išlaidų padidėjimą ir finansinių operacijų tarp kitų šalių sulėtėjimą. Akivaizdu, kad tradicinės grandinės bus sutrikdytos, jų atkūrimas užtruks šiek tiek laiko. Tačiau tai galima padaryti greitai, per savaitę ar dvi", — sakė pagrindinis QBF analitikas Olegas Bogdanovas.

Ekspertas priduria, kad tai yra kitas klausimas, jei po to bus įšaldytos Rusijos gyventojų dolerinės lėšos. Tuomet rinkose galima panikos reakcija. Prireiks ketvirčio ar dviejų, kol viskas nurims, tačiau galų gale finansiniai ryšiai vis tiek bus atkurti.

Bus blogiau patiems 

Vis dėlto kita Rusijos atjungimo nuo SWIFT pusė rodo, kad viskas neperžengs grasinimų ribų. Pirma, SWIFT yra privati ​​įmonė, uždirbanti pinigus iš Rusijos bankų. Be to, jie naudojasi sistema ne tik tarptautiniams sandoriams, bet ir vidiniams tarpbankiniams pervedimams. Kad SWIFT galėtų ką nors atjungti, reikalingas ES sprendimas arba JAV sankcijos pačiai SWIFT. Bet šiuo atveju Rusijos prekybos partneriai — Europos ir Amerikos verslas — nedirbs.

"Ši aplinkybė gali būti laikoma nenugalima jėga, kuri neleis Rusijos įmonėms ir valstybei sumokėti už esamus įsipareigojimus. Šalies išorės skola yra apie 450 mlrd. USD. Atitinkamai kils finansinių problemų kreditoriams. Be to, vykdomos operacijos su pagrindiniais mūsų prekybos partneriais, o didžiausias iš jų yra Europos Sąjunga. Kreipimasis į Europos Parlamentą yra ne kas kita, kaip turgaus populizmas", — mano pagrindinis bendrovės "Otkritije Broker" analitikas Andrejus Kočetkovas.

Sunkiai seksis ir JAV. Pirma, Vašingtonas turi tik hipotetinę įtaką SWIFT, kurios būstinė yra Belgijoje. Antra, Rusija gali atsikirsti taikydama griežtas sankcijas Amerikos bankams ir politikams.

Tegai:
Europa, JAV, SWIFT, Rusija
Dar šia tema
"Viskas dėl Donbaso": ką JAV armija sukėlė Europoje
Nausėda ketina siekti papildomų sankcijų įvedimo Rusijai
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Taikydamos sankcijas JAV žlugdo savo dominavimą pasaulyje
Laivas Coral Favia

Lietuva gavo penktąjį per balandį tanklaivį su SGD Rusijos

(atnaujinta 14:05 2021.04.14)
"Klaipėdos naftos" duomenimis, iš viso per mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų degalų

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas tanklaivis su suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu iš Rusijos. Tai rodo laivų stebėjimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Laivas "Coral Favia" prieš dieną paliko Rusijos Vysocko uostą ir ryte atplaukė į Klaipėdos uostą. Lietuvos SGD terminalo operatorės "Klaipėdos nafta" duomenimis, pristatytų krovinių tūris siekia 9,5 tūkst. kubinių metrų kuro.

Tai yra penktasis Rusijos SGD krovinys per mėnesį. Ankstesnis pristatymas buvo balandžio 10 d. Iš viso per mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų SGD. Kitas tanklaivis su SGD į Klaipėdą turi įplaukti balandžio 17–18 dienomis.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Klaipėdos nafta, Rusija, Lietuva, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje yra toks pelningas, kad juo beveik nesinaudojama
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Ekspertas: Lenkija planuoja tapti pagrindiniu SGD iš JAV centru Europoje
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida