Karantino sušvelninimas

Lietuvos bankas gerina šių metų prognozę ir tikisi 2,9 procentų ekonomikos augimo

(atnaujinta 17:56 2021.03.23)
Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nors skirtingi ekonomikos sektoriai yra paveikti labai netolygiai, tačiau bendras pandemijos antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis, nei pirmosios, rašoma Lietuvos banko pranešime.

Pabrėžiama, kad toks ekonomikos atsparumas leidžia gerinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėn., ji padidinta 1 proc. punktu — iki 2,9 proc.

"Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis", — sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Toks ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 metais bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių. Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas. Jį papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai. Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet — 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodžio mėn. Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus.

Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet. Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022m. Keičiantis pasaulio ir Lietuvos ekonomikų situacijai, pradeda keistis ir infliacijos raida. Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos. Tai didinančiai veikia bendrąją infliaciją, ir tai bus svarbiausia jos padidėjimo priežastis 2021 m. Vis dėlto maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė: 2021 m. — 1,6 proc. (ankstesnė prognozė — 1,1 %), o 2022 m. — 1,9 proc.

Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos — atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet. Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug — negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių.

Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. — iki 11 mlrd. Eur. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. — iki 8,8 mlrd. Eur. Verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. — iki 7,8 mlrd. Eur. Tiesa, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai. Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu — iki 38 mlrd. Eur, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc. Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės (57 mln. Eur) lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu — iki 280 mln. Eur.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
karantinas, ekonomika
Elektros perdavimo linijos

"NordBalt" elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos bus atjungta remontui

Išjungimas įvyks Švedijos operatoriaus prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. "NordBalt" elektros jungtis, jungianti Švediją su Lietuva, bus atjungta dėl numatytų planinių darbų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.

Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius "Svenska kraftnät" prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo balandžio 26 dienos 7:00 iki balandžio 29 17:00 Lietuvos laiku.

"Litgrid" šiuos kasmetinius "NordBalt" keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais "NordBalt" bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43% viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.

Tegai:
Švedija, NordBalt, elektra, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
"Rosatom" nebus pašalinta iš atominės elektrinės statybų Čekijoje konkurso
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektra pabrango 47%
Судно-трубоукладчик Фортуна для укладки газопровода Северный поток-2

Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:39 2021.04.22)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos projekto siekiant "Europos solidarumo", sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Ginčuose su kai kuriomis valstybėmis reikia pabrėžti vieną elementą, kuris visada yra žaizda Europoje ir tema, kurią reikia išspręsti, kad nenukentėtų Europos solidarumas. Tai yra "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Yra balsų iš Vokietijos, kad nėra jokio skirtumo tarp dujų molekulės, praeinančios per "Nord Stream-1" arba "Nord Stream-2", nuo dujų molekulės, einančios per Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ar Turkiją. Ponai, yra didžiulis skirtumas. Cheminė sudėtis nesiskiria, tačiau yra politinis, socialinis ir skirtumas Europos saugumui", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama per vaizdo ryšį Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, teigė, kad Europoje yra prieštaravimų dėl "Nord Stream-2", tačiau dujos per "Nord Stream-1" nėra blogesnės už tranzitines dujas iš Ukrainos.

Moravieckis tvirtina, kad "Nord Stream" kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos įmonės pažymėjo dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui ir yra įsitikinusios, kad projektas bus baigtas. Pasitikėjimas tuo ne kartą buvo išreikštas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Mes tai pabrėžiame iš visų jėgų: "Nord Stream-2" yra Vokietijos ir Rusijos projektas, destabilizuojantis Europą, mažinantis saugumo lygį Europoje, ir mes visų pirma raginame Vokietiją atsisakyti šio projekto, kad jis nebegalėtų daryti įtakos faktinis destabilizavimas šioje Europos dalyje. Tai gali būti labai pavojinga ES ir iš tikrųjų daugeliui mūsų regiono šalių. Todėl raginame solidarizuotis šiame lygyje , — užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Bratislava

Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus

(atnaujinta 08:33 2021.04.23)
Rusijos URM pareiškė, kad ją nuvylė nedraugiški Bratislavos veiksmai, kuri nusprendė parodyti "pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje"

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Trys Rusijos ambasados ​​Bratislavoje darbuotojai turi per savaitę palikti Slovakijos teritoriją pagal aktualią geopolitinę situaciją, taip pat situaciją Čekijoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. Apie tai praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į aktualią geopolitinę situaciją, taip pat į situaciją Čekijoje, trys Rusijos ambasados ​​darbuotojai Bratislavoje per septynias dienas turi palikti Slovakijos teritoriją", — pasakė Hegeris, atsisakęs atsakyti į žurnalistų klausimus.

Anksčiau Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korchokas pareiškė, kad Slovakija imsis drastiškų veiksmų remdama Čekiją, kur 2014 metais įvyko sprogimai Vrbeticoje.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra nusivylusi dėl šiuo sprendimo.

"Mes esame labai nusivylę nedraugiškais Bratislavos veiksmais, kuri nusprendė parodyti pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje. Mūsų atsakymas neprivers savės laukti", — pasakė ji.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17 dieną pareiškė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais, o Rusijos užsienio reikalų ministerija — "marazminiu paradu". Nepaisant to, 18 Rusijos diplomatų buvo išsiųsti iš Čekijos.

Kaip atsakomąja priemone Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau išvyko iš šalies. Pirmasis Čekijos vicepremjeras Janas Hamačekas pažymėjo, kad ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė savo diplomatinei tarnybai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija, Slovakija