Pinigai

Ekspertas: Lietuva pati save pasmerkė tranzito praradimui

(atnaujinta 10:32 2021.03.24)
Praėjusiais metais spaudimas vietinei darbo rinkai padidėjo dar ir dėl to, kad kitos šalys atsikratė darbuotojų iš užsienio, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Ekonominė situacija Lietuvoje blogėja ir jos negalima pakeisti, nekeičiant politinės tvarkos šalyje, interviu Sputnik Lietuva sakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

"2020 metai tapo laiku, kai padidėjo spaudimas vietinei darbo rinkai, kai kitos šalys stengėsi atsikratyti darbuotojų iš užsienio, įskaitant darbuotojus iš Lietuvos, ir sugrąžinti juos atgal į tėvynę, kur jie turėjo patys spręsti savo problemas. Ši situacija išlieka ir toliau. Lietuva negali pagerinti padėties dėl darbo užmokesčio, pakelti savo lygį ES darbo užmokesčio atžvilgiu. Receptų čia jokių nėra", — teigia jis.

Tuo pačiu ekspertas pridūrė, kad Lietuvos valdžios institucijos, nepaisant ekonominių problemų, 2020 metais vedė aktyvų užsienio politikos darbą, ypač prieš Baltarusijos vadovybę, ir taip pasmerkė savo šalį tranzito praradimui bei pablogino situaciją darbo rinkoje, nes paaiškėjo, kad ši šalis, kuri turėjo kovoti, kad išlaikytų savo, kaip tranzito šalies, vaidmenį Eurazijos prekybos procesuose, greitai prarado šias pozicijas.

Jis pabrėžė, kad šios padėties Lietuvoje negalima pakeisti, nekeičiant politinės tvarkos šalyje.

Pagal vidutinį uždarbį Lietuva buvo tarp ES lyderių. Uždarbis apibrėžiamas kaip "vidutinis". Respublikoje jis buvo lygus 809 eurams.

2018 metais bendrosios mėnesinės pajamos Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skyrėsi. Per šį laikotarpį vidutinės mėnesinės pajamos svyravo nuo 4 057 eurų per mėnesį iki 442 eurų.

Tegai:
atlyginimas, darbo užmokestis, Lietuva, ekonomika
Plieno pjovimo ceremonija Vakarų Baltijos laivų statykloje (VBLS)

 Vakarų Baltijos laivų statykla statys pakrančių apsaugos laivą Vokietijai

(atnaujinta 09:15 2021.04.17)
VBLS pastatytas laivas bus pastatytas iki šių metų lapkričio pabaigos, jis patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakarų Baltijos laivų statykla statys laivą Vokietijos kompanijai "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG", galutinis projekto užsakovas — Vokietijos federalinė policijos vadovybė.

Tai bus jau trečiasis pakrančių apsaugai skirtas laivas, kurį VBLS užsakė pastatyti Vokietijos kompanija "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG". 

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

"Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai", − teigė Šileika.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą, iš dalies įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus. Laivas patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 10:20 2021.04.19)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7 % metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 %, o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 %, praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2 % ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2 %, 1,6 %, 2,7 % ir 2,4 % butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje — 7,8 %, Kaune — 4,9 %, Klaipėdoje — 6,2 %, Šiauliuose — 10,4 % ir Panevėžyje — 10,5 %.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2 % siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis — pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", — sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7–3,8 %, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7–4,9 %.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7 % metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
Rusijos ir ES vėliavos

Borelis papasakojo apie įtampos augimą santykiuose su Rusija

(atnaujinta 11:43 2021.04.19)
Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į susiklosčiusią pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai negerėja, įtampa ir toliau auga, sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis, praneša RIA Novosti.

"Santykiai su Rusija negerėja, priešingai, įtampa auga įvairiomis kryptimis", — prieš ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferenciją vaizdo žinutėje sakė jis.

Visų pirma jis sakė, kad ES ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės. "Gavome laišką iš jo komandos. Mums labai rūpi jo sveikatos būklė", — sakė jis.

Jis taip pat priminė, kad Rusijos valdžia "yra atsakinga už Aleksejaus Navalno sveikatos būklę".

Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina. "Kalbant apie padėtį Ukrainos pasienyje, Rusijos pajėgų dislokavimą. Situacija išlieka labai pavojinga, mes raginame Rusiją išvesti savo karius nuo Ukrainos sienos", — pabrėžė jis.

Jis priminė, kad jų Ukrainos kolega Dmitrijus Kuleba pirmadienį taip pat kalbės su ES užsienio reikalų ministrais vaizdo nuoroda.

Be to, susitikime bus aptarti Čekijos Respublikos kaltinimai Rusijai dėl 2014 metų sprogimų ir diplomatų išsiuntimo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam nerimauti. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienio vakarą pareiškė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, kurie privalo palikti šalį per 48 valandas. Sekmadienį Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš diplomatų išsiuntimą iš Prahos. Į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad 20 ambasados ​​darbuotojų paskelbta persona non grata, kurie per 24 valandas turi palikti Rusijos Federacijos teritoriją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą sprogime Čekijos Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir nenuoseklūs. Ministerija taip pat išreiškė griežtą protestą Čekijos valdžiai ir pažadėjo, kad Maskva atsikirs.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija