Padavėjai, archyvinė nuotrauka

Pernai dvigubai daugėjo darbo ieškančiųjų apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus

(atnaujinta 23:46 2021.03.24)
Užsidarius apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms dėl karantino, šio sektoriaus verslininkai patyrė daug nuostolių, optimizavo savo veiklą ir dalis darbuotojų neteko darbo

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Per metus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dirbusių darbuotojų registracija Užimtumo tarnyboje išaugo dvigubai, darbo ieškojo 9 114 asmenų, iš jų 80,7 proc. — moterys, praneša įstaigos spaudos tarnyba.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Nuoseklus šio sektoriaus darbuotojų pasitraukimas iš darbo rinkos pradėtas fiksuoti per pirmąjį karantiną pernai kovo–birželio mėn. Tuo metu į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1,6 karto daugiau asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių nei antrojo karantino metu (lapkričio–vasario mėn.).

Darbo neteko daugiausiai biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, virėjai, barmenai, padavėjai, kepėjai ir konditeriai, virtuvės pagalbininkai ir vyriausieji virėjai.

Kaip pažymėjo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė, užsidarius apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms dėl karantino, šio sektoriaus verslininkai patyrė daug  nuostolių, optimizavo savo veiklą ir dalis darbuotojų neteko darbo. 

"Didžiausias iš šio sektoriaus atėjusių asmenų srautas fiksuotas praėjusių metų  rugsėjį — 3,2 tūkst. ir spalio mėn. — 2,4 tūkst. Nuo to laiko naujų besikreipiančiųjų klientų kas mėnesį mažėja ir kovo pradžioje registruotas 481 darbo ieškantis iš apgyvendinimo ar maitinimo įmonių", — sakė Zemblytė.

Pandemijos laikotarpiu į Užimtumo tarnybą vidutiniškai per mėnesį kreipdavosi 1,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės. Vidutiniškai kas antras (55,8 proc.) asmuo buvo jaunuolis iki 29 metų.

Per dvejus pastaruosius metus daugiausiai klientų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių įregistruota pernai antrąjį ketvirtį — 2 989 asmenys.

Darbo ieškančių asmenų, kurių paskutinė darbovietė — apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė, registruota 1,7 karto daugiau nei jiems skirtų laisvų darbo vietų. Palyginti su 2019 m., pernai darbo neturinčių asmenų registruota 24 proc. daugiau, o laisvų darbo vietų — 43 proc. mažiau.

Darbo pasiūlymų skaičius šio sektoriaus darbuotojams nuo 11 354 2019 metais nukrito iki 6 467 2020 metais. Net 45,9 proc. sumažėjo laisvų darbo vietų neterminuotam darbui. 

"Pandemija didžiausią įtaką turėjo šiems sektoriams: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla — darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo 2 kartus, nekilnojamojo turto operacijos — 1,9 karto, administracinė ir aptarnavimo veikla — 1,7 karto, finansinė ir draudimo veikla — 1,7 karto", — rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Šiais metais Užimtumo tarnyba iš viso gavo 26 pranešimus iš įmonių apie grupės darbuotojų atleidimą, įspėti 937 darbuotojai. 2020 m. gauti 195 pranešimai, įspėti 4 898 darbuotojai. 2019 m. — 36 pranešimai,  įspėti 3 247 darbuotojai. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir galioja iki kovo 31 dienos imtinai. Tačiau valdžia neatmeta galimybės jį pratęsti. 

Tegai:
darbas, maitinimas
Dar šia tema
Specialistai patarė, kaip pradėti taupyti nuosavam būstui
Vasarį metinė infliacija siekė 0,6 proc. 
Paaiškėjo, kaip keitėsi pramonės produktų kainos Lietuvoje
Elektros perdavimo linijos

"NordBalt" elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos bus atjungta remontui

Išjungimas įvyks Švedijos operatoriaus prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. "NordBalt" elektros jungtis, jungianti Švediją su Lietuva, bus atjungta dėl numatytų planinių darbų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.

Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius "Svenska kraftnät" prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo balandžio 26 dienos 7:00 iki balandžio 29 17:00 Lietuvos laiku.

"Litgrid" šiuos kasmetinius "NordBalt" keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais "NordBalt" bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43% viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.

Tegai:
Švedija, NordBalt, elektra, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
"Rosatom" nebus pašalinta iš atominės elektrinės statybų Čekijoje konkurso
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektra pabrango 47%
Судно-трубоукладчик Фортуна для укладки газопровода Северный поток-2

Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:39 2021.04.22)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos projekto siekiant "Europos solidarumo", sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Ginčuose su kai kuriomis valstybėmis reikia pabrėžti vieną elementą, kuris visada yra žaizda Europoje ir tema, kurią reikia išspręsti, kad nenukentėtų Europos solidarumas. Tai yra "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Yra balsų iš Vokietijos, kad nėra jokio skirtumo tarp dujų molekulės, praeinančios per "Nord Stream-1" arba "Nord Stream-2", nuo dujų molekulės, einančios per Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ar Turkiją. Ponai, yra didžiulis skirtumas. Cheminė sudėtis nesiskiria, tačiau yra politinis, socialinis ir skirtumas Europos saugumui", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama per vaizdo ryšį Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, teigė, kad Europoje yra prieštaravimų dėl "Nord Stream-2", tačiau dujos per "Nord Stream-1" nėra blogesnės už tranzitines dujas iš Ukrainos.

Moravieckis tvirtina, kad "Nord Stream" kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos įmonės pažymėjo dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui ir yra įsitikinusios, kad projektas bus baigtas. Pasitikėjimas tuo ne kartą buvo išreikštas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Mes tai pabrėžiame iš visų jėgų: "Nord Stream-2" yra Vokietijos ir Rusijos projektas, destabilizuojantis Europą, mažinantis saugumo lygį Europoje, ir mes visų pirma raginame Vokietiją atsisakyti šio projekto, kad jis nebegalėtų daryti įtakos faktinis destabilizavimas šioje Europos dalyje. Tai gali būti labai pavojinga ES ir iš tikrųjų daugeliui mūsų regiono šalių. Todėl raginame solidarizuotis šiame lygyje , — užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba