sunkvežimis

"Linava": dėl ydingos tvarkos Lietuvos vežėjai praranda milijonus

(atnaujinta 22:50 2021.03.24)
Vežėjai pajamas praras ir šiais metais, nes Lietuva jau apsikeitė kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu, nepaisant Lietuvos verslo prašymų apsikeisti mažesniais kiekiais lygiomis dalimis

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Lietuvos transporto sektoriaus įmonės skaičiuoja milijonais nesurenkamų pajamų, nes respublika su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu kelionės leidimais apsikeičia neatsižvelgdama į Lietuvos vežėjų interesus. Apie tai praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava".

"Pavyzdžiui, vien dėl to, kad pernai Lietuva Rusijai suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, mūsų vežėjai neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesurinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, "Sodros" ir kelių mokesčių", — praneša asociacija.  

Teigiama, kad šalies vežėjai pajamas praras ir šiais metais, nes Lietuva jau apsikeitė kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu po lygiai, t. y. tiek, kiek prašė šios šalys, bet nepaisant Lietuvos verslo prašymų apsikeisti mažesniais kiekiais lygiomis dalimis. 

Todėl "Linava" kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama kuo skubiau spręsti šią problemą iš naujo derantis dėl kelionės leidimų su minėtomis šalimis ir užtikrinti, kad derybose būtų atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir sprendimai priimami šalies verslo naudai — keičiantis taip, kaip siūlo Lietuva — po lygiai ir mažesniais kiekiais.

Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, praėjusiais metais, neįsiklausius į asociacijos poziciją, buvo apsikeista kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Rusija, Kazachstanu ir Uzbekistanu mūsų šalies verslui itin nepalankiomis sąlygomis.

"Šių užsienio šalių vežėjams Lietuva suteikė kur kas daugiau kelionės leidimų, nei siūlė Lietuvos transporto įmonės. Dėl to nukentės ne tik vėžėjai dėl prarandamų pajamų, bet ir valstybės biudžetas, kuris nesurinks pajamų iš prarastų kelionės leidimų. Tai dar labiau apsunkina sudėtingą šalies vežėjų situaciją, blogina konkurencines sąlygas ir tuština mūsų valstybės biudžetą", — sako Austinskas.

Pernai keičiantis leidimais šiems metams su Uzbekistanu, šiai valstybei leidimų padidėjo nuo 1 300 iki 4 000, Lietuvai irgi atiteko 4 000 kelionės leidimų. Šių metų pirmam pusmečiui Kazachstanas ir Lietuva gavo vienodą kiekį kelionės leidimų — po 2 750. Šiems metams Baltarusija ir Lietuva gavo po 125 000 kelionės leidimų, o Ukraina ir Lietuva — po 25 200 kelionės leidimų. 

Praėjusiais metais Lietuvos vežėjai gavo 113 250 Rusijos suteiktų kelionės leidimų, o Rusijos vežėjams Lietuva suteikė 279 000. 

"Vien dėl to, jog Lietuva šiai valstybei suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, Lietuvos verslas neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesirinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, "Sodros" ir kelių mokesčių", — teigiama pranešime.

Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, tokie suteikiamų leidimų skirtumai, kai nepaisoma Lietuvos  interesų ir veikiama valstybės nenaudai, sukuria didžiulius ekonominius praradimus mūsų šalies vežėjams ir valstybės biudžetui.

"Kelionės leidimai yra puiki priemonė šalims reguliuoti ir apsaugoti savo rinkas, užtikrinant, kad pajamos liktų mūsų šalies viduje ir neiškeliautų svetur. Akivaizdu, kad dabartinę tvarką būtina kuo skubiau keisti, numatant, kad šalys leidimais keistųsi po lygiai taip, kaip siūlo Lietuva, pagal realius jos, o ne užsienio šalių poreikius. Juk sumažinus užsienio šalims suteikiamų kelionės leidimų, mūsų vežėjai galėtų krovinių pervežimus atlikti patys, suteikti kokybiškesnes paslaugas, gautų daugiau pajamų, taptų labiau konkurencingi. Be to, tai padėtų surinkti daugiau pajamų į šalies biudžetą", — sako Bučinskas.

Tegai:
Linava, Lietuva
Dar šia tema
"Linava" prašo valdžios institucijų paskiepyti vairuotojus nuo koronaviruso
Tarpmiestinis keleivinis transportas yra ant žlugimo ribos
"Linava" prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl savivaldybių vežėjų diskriminavimo
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
SGD tanklaivis Arctic Aurora, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo naują SGD partiją JAV

Ankstesnis JAV dujų pristatymas į vietinį SGD terminalą buvo kovo pabaigoje. Dabar atkeliavo 138 tūkstančiai kubinių metrų dujų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.

"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.

Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Jau ketvirtas: Lietuva iš Rusijos gavo naują SGD krovinį 
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi koronaviruso ekspertų tarybos

(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. 

Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.

"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko.  Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.

Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.

"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.

Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius
Estijoje plinta "Pietų Afrikos" koronaviruso padermė
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų