Astravo AE

Rusija ratifikavo paskolos pratęsimo BelAE protokolą

(atnaujinta 22:55 2021.03.24)
Pagal praėjusių metų liepą pasirašytą protokolą, paskolos mokėjimų sąlygos pratęsiamos dvejais metais, palūkanos vietoj mišrių keičiamos į fiksuotas — 3,3 % per metus

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, patvirtinantį protokolą dėl paskolos pratęsimo Baltarusijos atominės elektrinės statybai dvejiems metams ir palūkanų normos sumažinimo iki 3,3 %, atitinkamas dokumentas buvo paskelbtas oficialiame teisinės informacijos interneto portale, rašo Sputnik Baltarusija.

Anksčiau paskolos pratęsimą Astravo AE patvirtino Federacijos taryba ir Rusijos Federacijos Valstybės Dūma.

2020 metų liepos 14 dieną Maskvoje buvo pasirašytas dokumentas, kuriame buvo numatyta pakeisti 2011 metų lapkričio 25 dienos Tarpvyriausybinį susitarimą dėl valstybinio eksporto kredito suteikimo atominės elektrinės statybai.

Dokumente numatyta pratęsti paskolą dvejiems metams: nuo 2021 metų balandžio 1 iki 2023 metų balandžio 1 dienos. Paskolos palūkanų norma taip pat bus sumažinta iki 3,3 % per metus, ji taps fiksuota.

Rusijos paskolos sąlygos

Rusija Baltarusijai skyrė valstybės eksporto paskolą, kuri padengia 90 % atominės elektrinės statybos šalia Astravo sutarties kainos, iš viso 10 milijardų dolerių.

Susitarime buvo numatyta, kad Baltarusija paskolą pradės grąžinti praėjus pusmečiui po BelAE paleidimo, bet ne vėliau kaip 2021 metų balandžio 1 dieną.

Grąžinamosios išmokos buvo teikiamos 30 vienodų dalių kas pusmetį. Palūkanos buvo skaičiuojamos už 50 % sumos, norma buvo 5,23 % per metus, už likusius 50 % — pagal LIBOR palūkanas už šešių mėnesių indėlius doleriais, padidėjusias 1,83 % per metus marža.

Baltarusijos atominė elektrinė

Astravo AE statyba pagal Rusijos VVER-1200 projektą artėja prie pabaigos. Projektas atitinka TATENA standartus. Elektrinę sudarys du blokai, kurių kiekvienos galia yra 1200 MW, vienas iš jų jau paleistas.

Pirmojo maitinimo bloko fizinis paleidimas įvyko rugpjūčio 20 dieną, o lapkričio 3 dieną jis buvo įtrauktas į bendrą elektros sistemą. Oficialioje jos atidarymo ceremonijoje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad respublikai reikia dar vienos tokios elektrinės.

Atominės elektrinės reaktoriaus pajėgumas buvo 100 procentų sausio 12 dieną.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant rekomendacijas dėl papildomų sistemų ir saugos įrangos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
paskola, Rusija, BelAe
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (539)
Dar šia tema
Lietuva priminė Latvijai apie "bendrą tikslą" Astravo AE klausimu
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip elgtis įvykus avarijai Astravo AE
VGT aptarė veiksmus Astravo AE elektrai užkardyti
Plieno pjovimo ceremonija Vakarų Baltijos laivų statykloje (VBLS)

 Vakarų Baltijos laivų statykla statys pakrančių apsaugos laivą Vokietijai

(atnaujinta 09:15 2021.04.17)
VBLS pastatytas laivas bus pastatytas iki šių metų lapkričio pabaigos, jis patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakarų Baltijos laivų statykla statys laivą Vokietijos kompanijai "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG", galutinis projekto užsakovas — Vokietijos federalinė policijos vadovybė.

Tai bus jau trečiasis pakrančių apsaugai skirtas laivas, kurį VBLS užsakė pastatyti Vokietijos kompanija "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG". 

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

"Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai", − teigė Šileika.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą, iš dalies įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus. Laivas patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
Traškučiai

Žmonijai gali grėsti traškučių ir skrudintų bulvyčių deficitas

(atnaujinta 12:08 2021.04.16)
Dėl visuotinio atšilimo Šiaurės Amerikoje, kur auga bulvių veislė, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, mažėja kalnų sniego kiekis, o tai daro įtaką pasėliams

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Bulvių veislei, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, kilo grėsmė dėl visuotinio atšilimo, praneša portalas "YCC".

Kalbama apie veislę, vadinama "Raset Burbank", kuri auga Šiaurės Amerikoje. Joje yra didelis krakmolo kiekis ir ypatingas skonis kepant, todėl ją labiau mėgsta greito maisto restoranai visame pasaulyje.

Tačiau, Aidaho valstijos ūkininkų teigimu, dėl visuotinio atšilimo mažėja kalnų sniego kiekis, o būtent jis naudojamas šios veislės pasėliams laistyti.

Selekcininkas ir genetikas Ričardas Novis iš JAV žemės ūkio ministerijos papasakojo, kad paprastai gera sniego danga atsiranda iki balandžio ir vasarą lėtai tirpsta, užtikrindama vandens atsargas. Tačiau 2018 metais tyrimas nustatė, kad nuo 20 amžiaus vidurio sniego kalnuose sumažėjo 15-30 proc. Be to, karšti ir sausi orai turi įtakos bulvių augimo greičiui, bei jų skoniui ir išvaizdai.

Kad išspręstų šią problemą, Novis ir kiti specialistai augalininkystės srityje kuria hibridines bulvių veisles, kurios bus atsparesnės klimato pokyčiams.

Tegai:
visuotinis atšilimas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas pablogina situaciją: JT baiminasi visuotinio bado