Lietuva ir Baltarusija nori paspartinti krovinių gabenimą geležinkeliu
(atnaujinta 16:14 2021.03.26)
Šalys apibendrino praėjusių metų bendro darbo rezultatus ir aptarė konteinerinių traukinių judėjimo pasienyje paspartėjimąVILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių vadovai aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Apie tai pranešė Baltarusijos geležinkelių spaudos tarnyba.
Derybos vyko vaizdo konferencijos formatu.
Šalys apibendrino praėjusių metų bendro darbo rezultatus, aptarė krovinių tvarkymo klausimus, technologinius ir operatyvinius sąveikos aspektus.
"Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tranzitinių krovinių pravažiavimui Kaliningrado srities link pagerinti, konteinerinių traukinių judėjimui pasienyje paspartinti. Atskirai aptarėme Baltarusijos Respublikos piliečių kelionės galimybes maršrutas Minskas–Kaliningradas", — sakoma pranešime.
Taip pat "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška ir "Baltarusijos geležinkelių" vadovas Vladimiras Morozovas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Anksčiau Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlė panaudoti sėkmingą Lietuvos patirtį reformuojant geležinkelių pramonę Ukrainoje. Baltijos Respublika yra pasirengusi pasiūlyti savo ekspertų pagalbą ir pasidalinti vienos didžiausių šalies strateginių bendrovių pertvarkymo patirtimi.
Tegai:
Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas
(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centruVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija.
"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.
"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.
GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją.
Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.
2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
(atnaujinta 17:15 2021.04.20)
Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamyklaVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Į Lietuvą per balandžio mėnesį atvyko šeši tanklaiviai, prikrauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos. Tai rodo laivo sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.
Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla. Antradienio popietę laivas įplaukė į Klaipėdos uostą.
Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus duomenimis, tanklaivis turi pristatyti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.
Ankstesnę suskystintų gamtinių dujų siuntą Lietuva gavo praėjusį penktadienį. Laivas pristatė SGD krovinį į Lietuvą iš Amerikos Savanos uosto.
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".
Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.
Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.
JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams
(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpusVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.
"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.
Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.
"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.
Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.
"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.
JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.
Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.
"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.
Tegai: