EK pastatas Briuselyje

EK dėl koronaviruso papildomai skirs Lietuvai daugiau kaip 350 mln eurų

(atnaujinta 11:38 2021.03.31)
Daugiau pinigų nei Lietuva gaus tik Graikija. Šiuo metu pagal SURE priemonę Lietuvai skirti 602 milijonai eurų

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Europos Komisija skirs Lietuvai papildomų lėšų pagal programą SURE koronaviruso pandemijos ekonominiam poveikiui sušvelninti. Apie tai Twitter pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

3,7 milijardo eurų suma bus padalinta tarp Lietuvos, Latvijos, Maltos, Graikijos, Kipro ir Belgijos.

Remiantis Europos Komisijos Twitter paskyroje paskelbta infografika, Lietuva papildomai gavo 355 milijonus eurų, Latvija — 113 milijonų. Maltai buvo skirti 177 milijonai, Kiprui — 125 milijonai, Belgijai — 394 milijonai eurų.

Iš šių šešių šalių didžiausią paramą gaus Graikija — 2,537 mlrd. eurų.

​Tikimasi, kad papildomi pinigai padės išsaugoti darbo vietas šiose valstybėse.

Šiuo metu pagal SURE priemonę Lietuvai skirti 602 milijonai eurų.

Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Ji taip pat grąžino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus Velykų laikotarpiui — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

Lietuvoje yra daugiau nei 215 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 198 tūkst. pacientų, mirė šiek tiek daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių. Visiškai paskiepyta daugiau nei 152 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, Europos Komisija (EK), karantinas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Судно-трубоукладчик Фортуна для укладки газопровода Северный поток-2

Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:39 2021.04.22)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lenkija ragina Vokietiją atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos projekto siekiant "Europos solidarumo", sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" politiniame kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Ginčuose su kai kuriomis valstybėmis reikia pabrėžti vieną elementą, kuris visada yra žaizda Europoje ir tema, kurią reikia išspręsti, kad nenukentėtų Europos solidarumas. Tai yra "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Yra balsų iš Vokietijos, kad nėra jokio skirtumo tarp dujų molekulės, praeinančios per "Nord Stream-1" arba "Nord Stream-2", nuo dujų molekulės, einančios per Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ar Turkiją. Ponai, yra didžiulis skirtumas. Cheminė sudėtis nesiskiria, tačiau yra politinis, socialinis ir skirtumas Europos saugumui", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama per vaizdo ryšį Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, teigė, kad Europoje yra prieštaravimų dėl "Nord Stream-2", tačiau dujos per "Nord Stream-1" nėra blogesnės už tranzitines dujas iš Ukrainos.

Moravieckis tvirtina, kad "Nord Stream" kelia grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos įmonės pažymėjo dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui ir yra įsitikinusios, kad projektas bus baigtas. Pasitikėjimas tuo ne kartą buvo išreikštas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

"Mes tai pabrėžiame iš visų jėgų: "Nord Stream-2" yra Vokietijos ir Rusijos projektas, destabilizuojantis Europą, mažinantis saugumo lygį Europoje, ir mes visų pirma raginame Vokietiją atsisakyti šio projekto, kad jis nebegalėtų daryti įtakos faktinis destabilizavimas šioje Europos dalyje. Tai gali būti labai pavojinga ES ir iš tikrųjų daugeliui mūsų regiono šalių. Todėl raginame solidarizuotis šiame lygyje , — užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV "nori prastumti" savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė vamzdžių klojimą.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Nord Stream-2

Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje patarė sunaikinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:34 2021.04.22)
Jis patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Buvęs JAV Valstybės departamento sankcijų politikos vyriausiasis koordinatorius, buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Frydas (Daniel Fried) "Nord Stream-2" dujotiekį pavadino blogu projektu ir patarė jį sunaikinti. Savo nuomonę jis pareiškė interviu "Gazeta Wyborcza".

Žurnalistas priminė jam, kad dujotiekis buvo beveik baigtas statyti, ir paklausė, kaip blokuoti šį projektą, "jei jis yra labai blogas".

"Nord Stream-2" yra blogas projektas, nes jis suskaldys energijos rinką Europoje ir suteiks Putinui galimybę parduoti dujas Vokietijai aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą. Amerikos vadovybė galėtų panaudoti sankcijų ginklą sunaikinti "Nord Stream-2". Mes galime pabandyti tai padaryti, tačiau rizikuojame savo santykiais su Berlynu. Ką tada galime padaryti? Atsisakyti sankcijų? Ne, nes šis projektas yra žalingas. Ar yra kitas variantas?" — sakė jis.

Jis taip pat pridūrė girdėjęs, kad Vokietijos vyriausybė apmąstė šią temą. Anot jo, vokiečiai neturėtų derėtis su rusais "dėl lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų galvos". Buvęs ambasadorius nėra tikras, kad susilpninti Rusijos energetinę įtaką Europoje galima naudojant SGD, papildomą dujų ir energetinę infrastruktūrą.

"Aš nesu tikras. Bet jei Vokietija pateiks kokį nors pasiūlymą lenkams, likusiai Europai ir amerikiečiams, tai turėtų būti apsvarstyta. Vokietijos vadovybė, būkime atviri, padarė klaidą, bet kaip amerikietis suprantu, ką reiškia suklysti būnant valdžioje", — sakė jis.

Frydas patikino, kad agresijos ir pavojaus šaltinis visiems yra "ne Berlynas, o Kremlius", kad Lenkija turi bendradarbiauti su Vokietija, bei paragino apsvarstyti jo pasiūlymą.

Balandžio 20 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė pasirinkusi "Nord Stream-2" statybą. Anot jos, Berlynas turėtų remti prekybą su Maskva, taip pat energetikos srityje.

"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

JAV siekia tiekti savo suskystintas dujas į Europą ir jau seniai bandė užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statybose, o po to Šveicarijos bendrovė "Allseas" nutraukė savo darbus projekte.

Po metų darbai buvo atnaujinti, dalyvavo laivai, atplaukę iš Rusijos. Pasak projekto operatoriaus "Nord Stream 2 AG", dar reikia nutiesti 121 iš 2 460 kilometrų dujotiekio.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Lenkija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Apleistas automobilis

Sugriežtinta atsakomybė neeksploatuojamų automobilių laikymą kiemuose

(atnaujinta 15:58 2021.04.22)
Seimas pritarė pataisoms, reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti, rašoma Seimo pranešime.

"Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtina, jog bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma ta, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių, nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip 3 mėnesius neįregistruota, ar ilgiau kaip 3 mėnesius išregistruota transporto priemonė", – sakė parlamentaras Mykolas Majauskas.

Kodekse įtvirtinta, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams .

Už pakartotinį nusižengimą bus skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą galės būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

 

Įstatymas priimtas už balsavus 118, nė vienam nebuvus prieš ir vienam Seimo nariui susilaikius.

Naujos teisės aktų nuostatos įsigalios 2022 metų sausio 1 dieną.

 

Tegai:
automobilis