Nord Stream-2

Vokietija atmetė aplinkosauginį protestą dėl "Nord Stream-2" statybos

(atnaujinta 16:11 2021.04.01)
Sausio mėnesį "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) ir aplinkosaugos organizacija NABU užprotestavo Vokietijos sprendimą, leidusį 2021 metų rugsėjo–gegužės mėnesiais 16,5 kilometro ruože tiesti dujotiekį Vokietijos ekonominėje zonoje

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Vokietijos federalinis laivybos ir hidrografijos biuras (BSH) atmetė dviejų aplinkosaugos organizacijų protestą, kuriuo siekiama panaikinti leidimą tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, praneša RIA Novosti.

Sausio mėnesį "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) ir aplinkosaugos organizacija NABU užprotestavo Vokietijos sprendimą, leidusį 2021 metų rugsėjo–gegužės mėnesiais 16,5 kilometro ruože tiesti dujotiekį Vokietijos ekonominėje zonoje.

"Įvertinus (pareiškėjų) protestuose išreikštas abejones ir atlikus naują išsamią aplinkos ir aplinkos apžvalgą, anksčiau išduotas leidimas lieka galioti", — sakoma BSH pranešime.

Statybų operatorius "Nord Stream 2 AG" anksčiau pranešė, kad iš visų 2 460 kilometrų pakloti 2 339 kilometrai vamzdžių, o projektas įgyvendintas 95 proc.

Projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte. Darbai atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. 

Kaip pažymėjo "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas, dujotiekis "Nord Stream-2" šiais metais bus baigtas, šiuo metu projektas įgyvendintas 90–92 procentais.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (639)
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
SGD tanklaivis Arctic Aurora, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo naują SGD partiją JAV

Ankstesnis JAV dujų pristatymas į vietinį SGD terminalą buvo kovo pabaigoje. Dabar atkeliavo 138 tūkstančiai kubinių metrų dujų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.

"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.

Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Jau ketvirtas: Lietuva iš Rusijos gavo naują SGD krovinį 
vakcinavimas

Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų

(atnaujinta 14:13 2021.04.17)
Kitą savaitę Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech"  vakcinos dozių. Skiepijimas jomis prasidės nuo antradienio

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vakcinavimo centras Kaune antrą kartą stabdo gyventojų skiepijima nuo COVID-19, šeštadienį pranešė savivaldybė.

Kaip ir praėjusią savaitę, visa miestui skirta vakcinų siunta pilnai išnaudota vos per 5 dienas.

Po savaitgalio Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech" ("Comirnaty") skiepų nuo COVID-19. Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai. 

Vien per šią savaitę Kauno mieste paskiepyta apie 5 tūkst. garbaus amžiaus žmonių. Kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, jau savaitės viduryje Kaune buvo paskiepyta daugiau kaip 60 proc. (virš 37 tūkst.) prioritetinės 65+ amžiaus grupės gyventojų. Vis dėlto dar apie 22 tūkst. vyresniųjų kauniečių tokia galimybe nepasinaudojo. 

"Praėjusio savaitgalio sprendimas pasiteisino, tad ir šiomis dienomis dar kartą išskyrėme registraciją vien gyventojams virš 65 metų amžiaus. Stengiamės veikti nuosekliai, nebėgdami įvykiams už akių ir nešokinėdami per prioritetines grupes. Matome, kad garbaus amžiaus kauniečiai skiepus vertina atsakingai, suprasdami, jog tai vienintelis būdas išvengti rimtų sveikatos problemų", – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
skiepijimas, Pfizer/BioNTech, Kaunas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną
Vilniuje vakcinacijai kviečiami registruotis vyresni nei 55 metų gyventojai
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas