VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Seimas priėmė Elektros energetikos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymų pakeitimus, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pažymima, kad šia sistema nustatomos baterijų, užtikrinsiančių nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki sinchronizacijos projekto pabaigos, ir jų valdytojo statusas bei veiklos sąlygos.
Šiomis pataisomis užtikrintas teisinis pagrindas įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir reglamentuota jų veikla pereinamuoju laikotarpiu.
"Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturi 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginiai. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atnaujinus balansą sistemoje įprastiniais būdais. Dabar šią funkciją vykdo IPS/UPS elektros energetikos sistema", — informuoja Energetikos ministerija.
Pabrėžiama, kad Seimo Ekonomikos komitetas pažymi, jog siūloma įrengti 200 MW suminės galios elektros energijos kaupimo įrenginių sistema yra santykinai greitai įgyvendinama priemonė, maksimaliai sumažinanti esamos priklausomybės nuo IPS/UPS sistemos lemiamas grėsmes.
"Šios baterijos Lietuvai yra būtinas žingsnis mūsų elektros sistemos savarankiškumo link. Ilgą laiką buvome didelėje centralizuotoje BRELL sistemoje. Buvome pripratę gauti iš jos reikalingus rezervus. Kaip žinote, BRELL sistema yra valdoma ir tebevaldoma iš Maskvos ir mes esame tos didžiulės sovietinės sistemos dalis", — sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministerijos teigimu, šiuo metu egzistuojantys rezerviniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų paleidimas užtrunka ilgesnį laiką, todėl šalyje turės būti įrengtos baterijos, kurios galės pradėti tiekti energiją per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.
VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".
Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²).
Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).
Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.
"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", – sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.
Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis.
Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.
VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.
"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.
Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".
Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.
Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.
Erdvėlaivis "Sojuz MS-17" iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) pristatė Rusijos kosmonautus Sergejų Ryžikovą ir Sergejų Kudą-Sverčkovą bei NASA astronautę Ketlin Rubins. Erdvėlaivis nusileido Kazachstane.
Internete paskelbtas erdvėlaivio nusileidimo vaizdo įrašas.
"Visos nusileidimo iš Žemės orbitos operacijos vyko įprastu režimu, įgula jaučiasi gerai", - sakoma "Roskosmos" pranešime.
Po jų grįžimo į Žemę, TKS liko septyni žmonės. 64 ekspedicijos TKS įgula į orbitą pateko prieš 184 dienas.