Lemputė

Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju

(atnaujinta 22:00 2021.04.04)
Be to, ši pusėtina priemonė Lietuvai gali kainuoti daug pinigų, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvai nebijoti energijos deficito galėtų padėti BRELL, o ne kaupikliai, kuriuos ji planuoja įrengti, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Anksčiau Lietuvos Seimas pritarė siūlymui sukurti kaupiamuosius elektros energijos pajėgumus, užtikrinsiančius nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki Baltijos šalių sinchronizacijos kontinentinės Europos elektros tinklais projekto pabaigos.

Juškovas mano, kad kaupiamieji įrenginiai ilgalaikėje perspektyvoje neišspręs elektros energijos deficito problemos.

"Galima pasakyti, kad galima prisipirkti sau šiuos kaupiklius, iš esmės tai yra didelės baterijos, kuriose kaupiama energija, tačiau šią energiją reikia iš kažkur paimti. Jie gali daugiau ar mažiau padėti, jei turite tik retus paros energijos tiekimo skirtumus, trunkančius kelias dienas, tačiau jie neišgelbės, jei kelias savaites ar mėnesius yra deficitas, jį reikia iš kažkur padengti. Pavyzdžiui, paimkime šios žiemos situaciją. Lietuva patyrė didelį deficitą, aktyviai importavo energiją, vienas iš šaltinių tapo pirkėju, visų pirma Švedija. <...> Tai tęsėsi gana ilgą laiką, ir jokie kaupikliai jūsų neišgelbės", — pasakė jis.

Analitikas kaupiklius palygino su mobiliojo telefono baterija, kuri taip pat palaipsniui praranda savo talpą. Tuo tarpu BRELL šiuo atžvilgiu, Juškovo manymu, galėtų padėti Lietuvai nebijoti energijos deficito.

"Šiuo požiūriu BRELL yra geras tuo, kad tarp BRELL dalyvių yra šalys, kurios per metus gali tiekti didelius papildomus energijos kiekius, tarp jų Baltarusija ir Rusija. Kiek užsisakysite, tiek jos tieks. Specialių apribojimų dėl Lietuvos suvartojimo mastų nėra. Kiek Lietuva užsakytų, tiek Rusija ir Baltarusija gali šiuo klausimu padėti. Pagrindinės problemos — energijos tiekimo patikimumo — Lietuva neišspręs kaupikliais. Ir už tokią pusėtiną priemonę dar ir daug pinigų sumokės. Čia gana abejotinas Lietuvos energetikos plėtros scenarijus", — paaiškino jis.

Seimas užtikrino teisinį pagrindą įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir reglamentuota jų veikla pereinamuoju laikotarpiu. Ketinama įrengti keturis 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginius. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju.

Energetikos ministerijos teigimu, šiuo metu egzistuojantys rezerviniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų paleidimas užtrunka ilgesnį laiką, todėl šalyje turės būti įrengtos baterijos, kurios galės pradėti tiekti energiją per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, elektra, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)
Dar šia tema
Ekspertas patarė Lietuvai išeinant iš BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
Lietuvos energijos tiekėjas įspėja apie kainų kilimą šaliai išėjus iš "BRELL"
Ekspertas: išeidamos iš BRELL Baltijos šalys praras savo pranašumą
Plieno pjovimo ceremonija Vakarų Baltijos laivų statykloje (VBLS)

 Vakarų Baltijos laivų statykla statys pakrančių apsaugos laivą Vokietijai

(atnaujinta 09:15 2021.04.17)
VBLS pastatytas laivas bus pastatytas iki šių metų lapkričio pabaigos, jis patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakarų Baltijos laivų statykla statys laivą Vokietijos kompanijai "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG", galutinis projekto užsakovas — Vokietijos federalinė policijos vadovybė.

Tai bus jau trečiasis pakrančių apsaugai skirtas laivas, kurį VBLS užsakė pastatyti Vokietijos kompanija "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG". 

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

"Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai", − teigė Šileika.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą, iš dalies įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus. Laivas patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka

Kijevas pasirengęs triumfui Europoje. Ar pasirengusi Europa neaišku

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Anot diplomatinio šaltinio iš Kijevo, "Merkel, Makrono ir Zelenskio derybos rodo, kad kalbos, jog Putinas turėtų kalbėti apie Ukrainą be Ukrainos, nėra tiesa"

Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir , be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.

Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.

Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos - susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai - priimti ją į ES ir NATO.

Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.

Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".

Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą - akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių - ir į Šiaurės Atlanto aljansą.

Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime - grubiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.

Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.

Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.

Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant  dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkčs ranką, tame tarpe ir globėjų.

Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į tuščią, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsisakydama fantastiškų Kijevo pareiškimų derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Kijevas