Vilnius, archyvinė nuotrauka

URM viceministras pranešė apie aktyvų verslo perkėlimą Baltarusijos į Lietuvą

(atnaujinta 19:05 2021.04.03)
Meilūnas teigė, kad kai kurios įmonės jau tvirtai įsitvirtino Lietuvoje, o kai kurios atidarė filialus

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Įmonės iš Baltarusijos aktyviai keliasi į Lietuvą, Seime sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Pasak jo, kovo pabaigoje 42 Baltarusijos įmonės įsitraukė į relokacijos procesus. Tuo pačiu metu 11 iš jų jau įsikūrė Lietuvoje, o devynios, kurių filialai jau anksčiau buvo įsikūrę Lietuvoje, planuoja tolesnę plėtrą.

Meilūnas taip pat sakė, kad pernai prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos siekė 1,79 milijardo eurų.

"Bendras eksportas iš Lietuvos yra daugiau kaip milijardas eurų, tačiau lietuviškos kilmės prekių yra apie 120 mln. eurų vertės. Perspektyviausi trys sektoriai — tekstilė, drabužių bei maisto pramonė", — sakė Meilūnas. 

Meilūnas taip pat sakė, kad prekybos apyvarta su Ukraina pernai siekė 1,19 milijardo eurų, o perspektyviausi sektoriai eksportui būtų cheminės pramonės produktai, inžinerinės pramonės gaminiai, tekstilės ir drabužių gaminiai.

Jis taip pat paminėjo Gruziją, su kuria apyvarta siekia 69 milijonus eurų, o perspektyviausios sritys čia yra cheminės pramonės produktai, inžinerinės pramonės gaminiai, drabužių gaminiai.

Anksčiau įvyko masiškas Baltarusijos IT įmonių perkelimas į Lietuvą. Sprendimas perduoti verslą kaimyninei šaliai yra susijęs su politine situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūčio. Kita vertus, Lietuva bando palengvinti Baltarusijos verslo perkėlimo sąlygas, siekdama privilioti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė savo ruožtu pasmerkė Lietuvos valdžią, kuri, padėdama Baltarusijos įmonių darbuotojams ir jų šeimoms persikelti į Lietuvą, kartu palieka šimtus žmonių "visuomenės nuošalyje". Taip ji pakomentavo situaciją su "Belorus" sanatorija Druskininkuose.

LPSK pirmininkė mano, kad ciniškiausia šioje istorijoje yra tai, kad kai kurie valdančiosios daugumos politikai įsigudrina apkaltinti pačius sanatorijos darbuotojus, esą "jie žino, kad dirba režimui, kuris pūdo žmones kalėjimuose, todėl už pasirinkimą dirbti šioje gydymo įstaigoje jie turį sumokėti".

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirillas Koktyšas pažymėjo, kad IT verslo persikėlimas iš Baltarusijos į Baltijos šalis planavo Vakarai. Jo nuomone, Baltarusijos specialistai ras ne "pasakų vitriną" Baltijos šalyse, o ekonomines ir socialines problemas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Pakeisti labai sunku: Lietuvoje atsirado naujų baimių dėl baltarusiškų krovinių
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Bilotaitė patikrino kontrolės sistemą pasienyje su Baltarusija
Baltarusija planuoja sustiprinti sienos su Lenkija apsaugą
Tanklaivis Coral Favia

Jau ketvirtas: Lietuva Rusijos gavo naują SGD krovinį 

(atnaujinta 23:25 2021.04.10)
Per nepilną mėnesį Lietuva planuoja gauti daugiau nei 185 tūkstančius kubinių metrų SGD. Daugiausia jų tiekiama iš Rusijos Federacijos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Ketvirtasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis per mėnesį atplaukė iš Rusijos į Klaipėdos uostą. Tai liudija portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Su Olandijos vėliava plaukęs tanklaivis "Coral Favia" iš Vysocko, kur yra "Novatek" gamykla, šeštadienį, apie 04:20 val., atkeliavo į Klaipėdą. Šiuo metu tanklaivis prišvartuotas netoli Klaipėdos terminalo.

Šiame tanklaivyje telpa iki dešimties tūkstančių kubinių metrų SGD. Ankstesnė apie 9,5 tūkst. kubinių metrų partija iš Rusijos atkeliavo trečiadienį.

Iš viso balandžio mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, šalį  pasiekia retos siuntos iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Elektros perdavimo linijos

Elektros linijų atjungimas pasienyje su Lietuva paveikė ir Latviją

(atnaujinta 23:24 2021.04.09)
Operatoriaus duomenimis, tai pirmas toks išjungimas respublikos istorijoje. Panašūs parą trunkantys bandymai bus atliekami ir sekmadienį

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Bandymų metu buvo atjungtos keturios elektros linijos, jungiančios Lietuvą su Baltarusija, dėl to sumažėjo elektros tiekimas Latvijai, praneša RIA Novosti su nuoroda į elektros perdavimo sistemos operatorių "Litgrid".

Baltarusijoje ketvirtadienį vyko elektros sistemos bandymai, kurių metu buvo atjungtos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Taip pat parą trunkantys bandymai, susiję su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo, numatomi Baltarusijoje balandžio 11 dieną.

Pasak operatoriaus "Litgrid", tai yra pirmasis visų keturių linijų atjungimas per visą šalies energetinę istoriją.

Stabilią Lietuvos energetikos sistemos veiklą užtikrina rezervai ir tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija bei tarpsisteminės linijos su Latvija ir Rusijos Karaliaučiaus sritimi.

Per paros trukmės bandymus ketvirtadienį tarpsisteminiai pralaidumai tarp Lietuvos ir Latvijos buvo sumažinti nuo 1 334 MW iki 1 270 MW Latvijos kryptimi ir nuo 1 199 MW iki 1 149 MW Lietuvos kryptimi.

Be to, pralaidumas bus sumažintas per antruosius parą truksiančius bandymus balandžio 11 dieną.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltarusija, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija