Sunkvežimiai

Ekspertas: Lietuva sunaikins pervežimo keliais sferą ir praras 1,5 proc. BVP

(atnaujinta 11:12 2021.04.06)
Tuo pat metu Šimonytės Vyriausybė labiau rūpinasi problemų, esančių už respublikos ribų, sprendimu, mano politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuvos vežėjai automobiliais dėl savo valstybės kaltės jau ne pirmus metus patiria didelius ekonominius nuostolius, tačiau valdžia nieko nedaro, kad pagerintų jų padėtį, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Anksčiau Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" paprašė Seimo ir Lietuvos vyriausybės persvarstyti pataisas, pagal kurias vežėjų mokami kelių mokesčiai padidės 20 kartų skaičiuojant pagal nuvažiuotą atstumą. Naujovės turėtų įsigalioti nuo 2023 m. Pataisos buvo priimtos pernai.

Anot "Linavos", tokios naujovės turės rimtų ekonominių padarinių transporto sektoriaus įmonėms, taip pat gali turėti įtakos kai kurių prekių ir paslaugų kainų kilimui. Manoma, kad tokioje situacijoje iš Lietuvos gali persikelti dar daugiau transporto įmonių, o kitos gali atsidurti ant bankroto ribos.

Nosovičius pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė išsiskiria neprofesionalumu ir nekompetencija, kuri dabar labai pastebima. Jo nuomone, valdžia nieko nedaro, kad pagerintų vežėjų padėtį.

"Reikalas tas, kad Lietuvos vežėjai automobiliais dėl savo valstybės kaltės jau ne pirmus metus patiria didelius ekonominius nuostolius. Ankstesnė Vyriausybė pareikalavo, kad jie nustatytų garantuotą minimalų atlyginimą tolimųjų reisų vežėjams, tačiau neužtikrino transporto įmonėms atitinkamo išlaidų augimo darbo užmokesčiams didinti. Dėl to Lietuvos vežėjai automobiliais turėjo perkelti savo verslą į kitas ES šalis, dugiausia į Lenkiją. Naujoji Vyriausybė niekaip nesprendė šios situacijos, ir per pusantrų metų, kurie praėjo po to sprendimo priėmimo, jokių permainų į gerąją pusę nebuvo padaryta. Todėl Lietuva greitai praranda savo pervežimo keliais verslą. Logistikos įmonės perkelia savo būstines. Šaliai gresia 1,5 proc. BVP praradimas, kurį Lietuvos ekonomikai duoda tolimieji pervežimai", — papasakojo ekspertas.

Dabartinė Ingridos Šimonytės vyriausybė, pasak Nosovičiaus, rūpinasi visai kitais dalykais, kurie yra už Lietuvos ribų.

"Jie užsiima Baltarusija, Rytų partneryste ir kitais patraukliais dalykais. Jiems tai yra klausimas numeris vienas. Lietuvos piliečiai turi labai paprastą ir prieinamą būdą išreikšti savo nepasitenkinimą — tai emigracija iš Lietuvos. Jie šiuo metodu naudojasi labai aktyviai pastaruosius 15 metų po to, kai Lietuva įstojo į ES. Kokia prasmė paprastiems lietuviams eiti į gatvę, rengti mitingus, ko nors reikalauti protestais, kai galima tiesiog sėsti į pigių skrydžių bendrovės lėktuvą ir skristi į Dubliną ar į Stokholmą, kur atlyginimas yra penkis ar šešis kartus didesnis, o valstybė yra adekvatesnė. Taip jie ir daro", — pasakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 metų, jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.

Tegai:
krovinių vežėjai, vežėjai, Lietuva
Dar šia tema
Remontas baigėsi, o eilės — ne. Lietuvos pasienyje tęsiasi kolapsas
Tanklaivis Coral Favia

Jau ketvirtas: Lietuva Rusijos gavo naują SGD krovinį 

(atnaujinta 23:25 2021.04.10)
Per nepilną mėnesį Lietuva planuoja gauti daugiau nei 185 tūkstančius kubinių metrų SGD. Daugiausia jų tiekiama iš Rusijos Federacijos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Ketvirtasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis per mėnesį atplaukė iš Rusijos į Klaipėdos uostą. Tai liudija portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Su Olandijos vėliava plaukęs tanklaivis "Coral Favia" iš Vysocko, kur yra "Novatek" gamykla, šeštadienį, apie 04:20 val., atkeliavo į Klaipėdą. Šiuo metu tanklaivis prišvartuotas netoli Klaipėdos terminalo.

Šiame tanklaivyje telpa iki dešimties tūkstančių kubinių metrų SGD. Ankstesnė apie 9,5 tūkst. kubinių metrų partija iš Rusijos atkeliavo trečiadienį.

Iš viso balandžio mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, šalį  pasiekia retos siuntos iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Elektros perdavimo linijos

Elektros linijų atjungimas pasienyje su Lietuva paveikė ir Latviją

(atnaujinta 23:24 2021.04.09)
Operatoriaus duomenimis, tai pirmas toks išjungimas respublikos istorijoje. Panašūs parą trunkantys bandymai bus atliekami ir sekmadienį

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Bandymų metu buvo atjungtos keturios elektros linijos, jungiančios Lietuvą su Baltarusija, dėl to sumažėjo elektros tiekimas Latvijai, praneša RIA Novosti su nuoroda į elektros perdavimo sistemos operatorių "Litgrid".

Baltarusijoje ketvirtadienį vyko elektros sistemos bandymai, kurių metu buvo atjungtos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Taip pat parą trunkantys bandymai, susiję su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo, numatomi Baltarusijoje balandžio 11 dieną.

Pasak operatoriaus "Litgrid", tai yra pirmasis visų keturių linijų atjungimas per visą šalies energetinę istoriją.

Stabilią Lietuvos energetikos sistemos veiklą užtikrina rezervai ir tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija bei tarpsisteminės linijos su Latvija ir Rusijos Karaliaučiaus sritimi.

Per paros trukmės bandymus ketvirtadienį tarpsisteminiai pralaidumai tarp Lietuvos ir Latvijos buvo sumažinti nuo 1 334 MW iki 1 270 MW Latvijos kryptimi ir nuo 1 199 MW iki 1 149 MW Lietuvos kryptimi.

Be to, pralaidumas bus sumažintas per antruosius parą truksiančius bandymus balandžio 11 dieną.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltarusija, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija