Maskva, archyvinė nuotrauka

"Nubausti Maskvą": kas bus po to, kai Rusija bus atjungta nuo SWIFT

(atnaujinta 14:51 2021.04.14)
Atjungti Rusiją nuo SWIFT — pasaulinės tarpbankinės komunikacijos sistemos — grasina ne tik JAV, bet ir Europa

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Šį kartą Europos Parlamentas paragino imtis griežtų koordinuotų priemonių. Kokia tai grėsmė ir ar Rusijos vidaus finansų sistema yra pasirengusi tokiam scenarijui — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos straipsnyje.

Vėl už seno

Daugiau nei 11 tūkstančių organizacijų iš dviejų šimtų šalių yra prisijungusios prie tarptautinės tarpbankinės informacijos perdavimo ir mokėjimų SWIFT sistemos. Rusija yra viena iš trijų didžiausių SWIFT operatorių, ir jau nuo 2014 metų jai grasina atjungimu. Priežastys yra skirtingos — Krymas, Donbasas, "Skripalių byla" ir situacija su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu. Vos pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, Džo Baidenas pažadėjo atjungti Rusiją nuo SWIFT.

Europos centrinis bankas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gruodžio mėnesį "Reuters", remdamasi šaltiniais, žinančiais prezidento komandos planus, paskelbė apie Baideno ketinimą "nubausti" Maskvą už tariamą dalyvavimą įsilaužėlių atakoje prieš JAV vyriausybines agentūras. Tai turėtų sukelti "rimtų ekonominių, finansinių ar technologinių nuostolių Rusijai". Viena iš galimybių yra atsijungti nuo SWIFT, sakė Džeimsas Endriu Luisas (James Andrew Lewis), kibernetinio saugumo ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone.

Balandžio mėnesį padėtis Rytų Ukrainoje paaštrėjo — tai naujas pretekstas. Ši tema buvo pasirinkta Europoje. Kaip teigė pagrindinės Europos Parlamento frakcijos — Europos liaudies partijos — vadovas Manfredas Vėberis (Manfred Weber), Maskva "tęsia pavojingas provokacijas".

Jo nuomone, "stiprindama karinį buvimą" šalia sienos su Ukraina, Maskva bando Vakarų kantrybę. Todėl JAV ir ES turi pateikti suderintą atsaką. Kaip pabrėžė parlamentaras, paaštrėjus situacijai, "praeis dozuojamų sankcijų laikas". Kaip priemones, kurios "turėtų tapti realiomis galimybėmis", Vėberis pasiūlė "masiškai įšaldyti oligarchų sąskaitas" ir, vėlgi, atjungti nuo SWIFT.

Bus problemų

Viena vertus, Rusija turi savo finansinių pranešimų sistemą (FMS), kuri buvo paleista 2014 metais. Prie jos yra prijungti visi Rusijos bankai ir apie keliolika užsienio bankų iš Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) šalių.

Atsijungę nuo SWIFT, bankai pereis prie savo Rusijos partnerio. Tačiau tarptautiniams mokėjimams SPFS dar nėra visavertis pakaitalas, todėl smūgis bus rimtas.

Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos eksporto ir importo operacijų apimtys doleriais ir eurais yra reikšmingos, ir neįmanoma rasti alternatyvos daugeliui produktų grupių.

"Atsijungimas nuo SWIFT paralyžiuoja Rusijos bankų sandorius, — perspėja indekso bendrovės "Beta Financial Technologies" vyriausiasis strategas Araratas Mkrtčianas. — Labiausiai nukentės didieji eksportuotojai. Jie turės dirbti tik su užsienio bankais, kad aptarnautų savo operacijas. Atsiras daug tarpininkų, galinčių apeiti apribojimus. Tai bus ypač naudinga Eurazijos ekonominės sąjungos šalių finansinėms institucijoms."

Viskas yra išsprendžiama

Tačiau katastrofos bus išvengta bet kuriuo atveju.

"Pats savaime Rusijos bankų atsijungimas nuo SWIFT reiškia tik išlaidų padidėjimą ir finansinių operacijų tarp kitų šalių sulėtėjimą. Akivaizdu, kad tradicinės grandinės bus sutrikdytos, jų atkūrimas užtruks šiek tiek laiko. Tačiau tai galima padaryti greitai, per savaitę ar dvi", — sakė pagrindinis QBF analitikas Olegas Bogdanovas.

Ekspertas priduria, kad tai yra kitas klausimas, jei po to bus įšaldytos Rusijos gyventojų dolerinės lėšos. Tuomet rinkose galima panikos reakcija. Prireiks ketvirčio ar dviejų, kol viskas nurims, tačiau galų gale finansiniai ryšiai vis tiek bus atkurti.

Bus blogiau patiems 

Vis dėlto kita Rusijos atjungimo nuo SWIFT pusė rodo, kad viskas neperžengs grasinimų ribų. Pirma, SWIFT yra privati ​​įmonė, uždirbanti pinigus iš Rusijos bankų. Be to, jie naudojasi sistema ne tik tarptautiniams sandoriams, bet ir vidiniams tarpbankiniams pervedimams. Kad SWIFT galėtų ką nors atjungti, reikalingas ES sprendimas arba JAV sankcijos pačiai SWIFT. Bet šiuo atveju Rusijos prekybos partneriai — Europos ir Amerikos verslas — nedirbs.

"Ši aplinkybė gali būti laikoma nenugalima jėga, kuri neleis Rusijos įmonėms ir valstybei sumokėti už esamus įsipareigojimus. Šalies išorės skola yra apie 450 mlrd. USD. Atitinkamai kils finansinių problemų kreditoriams. Be to, vykdomos operacijos su pagrindiniais mūsų prekybos partneriais, o didžiausias iš jų yra Europos Sąjunga. Kreipimasis į Europos Parlamentą yra ne kas kita, kaip turgaus populizmas", — mano pagrindinis bendrovės "Otkritije Broker" analitikas Andrejus Kočetkovas.

Sunkiai seksis ir JAV. Pirma, Vašingtonas turi tik hipotetinę įtaką SWIFT, kurios būstinė yra Belgijoje. Antra, Rusija gali atsikirsti taikydama griežtas sankcijas Amerikos bankams ir politikams.

Tegai:
Europa, JAV, SWIFT, Rusija
Dar šia tema
"Viskas dėl Donbaso": ką JAV armija sukėlė Europoje
Nausėda ketina siekti papildomų sankcijų įvedimo Rusijai
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Taikydamos sankcijas JAV žlugdo savo dominavimą pasaulyje
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus